Ar esate girdėję, kad Lietuvoje yra Marso kanjonai? O kad gyveno krokodilo protėvis? Visa tai Šaltiškių molio karjere – Akmenėje.
Už penkių kilometrų į šiaurės rytus nuo Papilės, Šaltiškių kaime plyti Šaltiškių molio karjerai. Ankstyvojo triaso laikais, prieš 250mln. metų, čia tvyrojo dykumų klimatas. Dumbančiose lygumose tuomet kaupėsi aliuvio nuosėdos. Per milijonus metų irstant biotito ir raginukės mineralams, išsiskirdavo geležis, suteikusi šiems sluoksniams raudoną spalvą. Pasak mokslininkų, vaizdai primena Marso kosminių stočių panoramas.
*Savarankiškas objekto lankymas yra GRIEŽTAI DRAUDŽIAMAS!
Kontaktai: +370 68 825 687
Triaso periodo nuosėdų sluoksnių aptinkama visoje Europoje, Afrikoje, tačiau daug kur jos glūdi po labai storais kitų epochų nuogulų klodais ir tik Šiaurės vakarų Lietuvoje, Ventos upės skardžiuose ir apylinkinėse vietovėse, jos iškyla arti žemės paviršiaus. Šaltiškių telkiniuose triaso molį dengia apie 16 metrų storio, riedulių nestokojančio priemolio bei smėlingų gruntų sluoksnis. Šaltiškių vyšninę primenančios spalvos A kategorijos molis, karjero darbuotojų teigimu, labai „riebus”, grynas, plastiškas, tačiau keramikos pramonei ir plytų gamybai netinkamas. Užtat tinka portlandcemenčiui – populiariausiai rišamajai statybinei medžiagai – gaminti. Jis gaminamas į sumaltą kalkakmenį pridedant 25-30 proc. molio. Mišinys sukamosiose krosnyse esant 1400 laipsnių karščiui sukepa, tapdamas dirbtiniu mineralu klinkeriu. Į sumaltą klinkerį pridedant gipso ar kitokių priedų, pagaminamas įvairių markių bei paskirties portlandcementis.
Šaltiškių molio kubinis metras sveria apie 1,8 tonos. Molio sudėtyje yra silicio, aliuminio, magnio, kalcio oksidų, apie 5-8 proc. geležies. Molis ir jį dengiantis grunto sluoksnis kasami galingais žingsniuojančiais ir vikšriniais ekskavatoriai, o jam išvežti į karjerą atvestas geležinkelis.
Dinozaurų istorija Ventos krašte
Šaltiškių molio karjere, esančiame šalia Ventos regioninio parko, rasti triaso geologiniame periode (prieš 250-200 mln. metų) gyvenusių roplių – fitozaurų fosilijos – du dantys ir dviejų žandikaulių liekanos. Archozaurų fosilijų pasaulyje randama mažiau nei dinozaurų.
Triaso periode per didžiausią Žemės istorijoje išmirimą išnyko daugiau kaip 90% jūrų gyvybės ir 70% sausumos gyvybės. Yra hipotezės, kad tokį išmirimą paskatino nukritęs meteoritas arba didelis vulkaninis aktyvumas. Šie įvykiai galėjo dramatiškai pakeisti Žemės klimatą, dėl ko šio laikotarpio fosilijų randama labai mažai. Tad radiniai Šaltiškių karjere yra unikalūs. Dabar Šaltiškių karjero radiniai yra Akmenės krašto muziejuje.
Fitozaurai yra išnykusi stambių, Vėlyvojo Triaso pusiau vandeninių roplių archozaurų grupė. Jie turėjo ilgą snukį (kaukolės dydis gali siekti daugiau kaip 120 cm), buvo gerai šarvuoti, savo dydžiu (apie 5 m. ilgio), išvaizda ir gyvenimo būdu labai panašūs į šiuolaikinius krokodilus, dominavo ežeruose, upėse ir pelkėse. Pavadinimas „phytosaur“ (augalėdis roplys) yra klaidinantis, šių roplių žandikalių ir dantų struktūra aiškiai rodo, kad fitozaurai buvo plėšrūnai.
Šie radiniai – toli gražu ne pirmieji Ventos krašte. Tame pačiame Šaltiškių molio karjere rasti trys stuburinių gyvūnų dantys. Vienas iš surastų dantų priklauso neatpažintos rūšies rykliui, kiti du dantys priklauso jūriniams ropliams, greičiausiai Goniopholis genties jūriniams krokodilams.
Labiausiai tikėtina dinozauro fosilija yra rasta Papilėje, Ventos regioniniame parke – tai stuburo slankstelis, eksponuojamas Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto muziejuje.
Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/karjerais.lt
Šaltinis: papile.lt, Ventos regioninis parkas