Mudviejų pažinčiai galima būtų dėkoti bendram pomėgiui fotografuoti ir… apleisto „Elnio“ fabriko griuvėsiams. Abu mėgome leistis į pasivaikščiojimus Šiaulių gatvėmis, kiemais, kampais, pakampėmis ir fotoaparato objektyvu ieškoti mums patiems įdomesnių Šiaulių vietų ir netradicinių jų kampų. Taigi, pirmiausia abu sužavėjo vienas kito įamžinti Šiaulių, o būtent – apleistojo „Elnio“ fabriko kadrai. Taip gimė pirmasis pokalbis, kuris nenutrūko ir pokalbių temos vis plėtėsi, o pirmieji susitikimai netruko natūraliai peraugti ir į pasimatymus. Jų metu dažnai pėsčiomis įveikdavome nemenkus atstumus ir tam netrukdydavo nei nuovargis po ilgos darbo dienos, nei rudeninė dulksna ar palaipsniui žvarbėjantys rudens vakarai. Šių pasivaikščiojimų metu atradome „savo“ medį, kiemą, gausų katinų, namą-vaiduoklį, gražiausiai žydinčią slyvą, magnolijų medelį… Miestui nebūtina turėti objektų, tobulų it iš atvirutės, kad šie jį darytų "ypatingu". Ypatingu ar tiksliau savu ir mielu gali tapti, kad ir paprastas suolelis, jei tik prisėdi ant jo su mylimu žmogumi. Savo ilgus pasivaikščiojimus pamėgtais maršrutais tęsėme ir susituokę, o ištirpus sniegui, ketiname išriedėti tryse.
previous post