Telšių rajone, Rainiuose, ant kalnelio stovi koplyčia, kurioje ne tik vyksta sekmadieninės mišios vietiniams, bet ir gyvas prisiminimas apie čia įvykusią tragediją. „Ši koplyčia – tai duoklė tam laikui ir įvykiui, atrišusiems akis, kas tai yra bolševizmas, nes kuomet žmones trėmė, niekas iš tiesų nežinojo, kur vyksta. Būtent Rainiai atidengė tą brutaliausią sistemos esmę“, – sako koplyčios architektas Algirdas Žebrauskas.
1941 m. birželis Rainių miestelio ir jo gyventojų atmintyje turbūt išliks amžinai – naktį iš birželio 24–osios į birželio 25–ąją čia sovietų kariai įvykdė 76 Telšių kalėjime kalintų politinių kalinių nužudymą. Kariai kalinius iš kalėjimo išgabeno naktį, žiauriai nukankino ir sušaudė nepateikę jokių kaltinimų.
Šiam įvykiui atminti jau po metų planuota pastatyti koplyčią, tačiau Antrojo pasaulinio karo įvykių eiga šį scenarijų pakoregavo ir senosiose Telšių miesto kapinėse pradėtos statybos buvo sustabdytos. Okupacinė sovietinė valdžia dėjo visas pastangas, kad Rainių žudynės būtų ištrintos iš tautos atminties: Rainių miškelis buvo iškirstas, o net už žvakės uždegimą ant kankinių kapo grėsė rimti nemalonumai ir persekiojimai.
Tačiau kraupių žudynių Rainių miškelyje atmintis išliko gyva, kaip ir bandymai ją įamžinti: pasak istorikės Janinos Bucevičės, žmonės kasmet kankinimų vietoje, Rainių miškelyje, paslapčia pastatydavo kryžių. „Taip ir tęsėsi metai iš metų – žmonės paslapčia per naktį pastatydavo, sovietai ryte radę nugriaudavo, tačiau žmonės ir vėl paslapčia pastatydavo“, – pasakoja ji.
Koplyčia pastatyta pagal originalų eskizą
Įamžinti šį įvykį galutinai ryžtamasi 1989 metais, įkūrus Žemaičių kultūros draugiją. Nutarta įgyvendinti dar 1942–aisiais sukurtą architekto Jono Virako koplyčią. Šio uždavinio imtasi iš vienintelio likusio eskizo, ir šiandien saugomo koplyčioje.
Pasak architekto A. Žebrausko, kuris ir ėmėsi Rainių Kančios koplyčios projektavimo darbų, šis statinys – vienintelis Lietuvoje tautinės architektūros stiliaus. „Tarpukario Lietuvoje ir ypač Kaune turime daugybę puikių tautinės puošybos elementais dekoruotų konstruktyvistinės stilistikos pavyzdžių. Visgi, anot to meto žinomo architekto S. Stulginskio, pastato dekoras, jei jis neatspindi architektūros formos, negali būti vadinamas „tautinės“ architektūros stiliumi“, – paaiškina architektas.
Šiandieninė koplyčia pastatyta prie Rainių miškelio šalia kelio į Telšius. Atsižvelgiant į koplyčios apžvalgos galimybes, A. Žebrauskas, išlaikydamas tautinės architektūros stilistinį J. Virako koplyčios sumanymą, pakeitė jos proporcijas, medžiagiškumą, koplyčios dekoravimui sutelkė garsių Lietuvos dailininkų komandą. Koplyčios sienas puošia Antano Kmieliausko freskos, vaizduojančios Rainių kankinius ir Tautos kančią, languose įstiklinti Algirdo Dovydėno vitražai, o balto marmuro krucifiksą ir varines koplyčios bokšto kančias sukūrė skulptorius Regimantas Midvikis. Pastarojo sukurta skulptūra „Augantis kryžius“ stovi ir kitapus kelio esančiame Rainių miškelyje. Čia, netoli Kančios koplyčios prie miško, pasodintas 74 ąžuolų „Atminties ąžuolynas“, kur kiekvienam kankiniui pasodinta po ąžuoliuką.
Atminti – svarbu
Nors visuomenėje pasigirsta įvairių nuomonių apie tai, ar tokioms vietoms reikia paminklų, ar verta tokius įvykius prisiminti – pašnekovai vienareikšmiškai pasisako už tokių vietų įprasminimą. „Yra toks romėnų posakis – žmonės, kurie nežino istorijos, yra vaikai. Mes visi ateiname į visuomenę, kuri jau yra kažką sukūrusi, kažką išgyvenusi ir remiantis į tą praeitį mes kuriame pagrindą ateičiai. O jei nežinome, kas įvyko, istorija gali kartotis – tai geriau žinoti, kad tai, kas įvyko Rainiuose, niekad nepasikartotų“, – sako J. Bucevičė.
Su ja sutinka ir A. Žebrauskas, teigiantis, jog atmintis yra svarbiausia tautos tapatybės dalis. „Kadangi esame socialūs ir gyvename bendruomenėse, tai jos išlikti gali tik atminties dėka, nes ji yra tautos savasties pagrindas. Jeigu atsimintume senus laikus, atmintis buvo saugojama net tada, kai nebuvo rašto – per dainas, legendas ir panašiai. O atmintis – svarbiausias tapatybės dėmuo ir jei klausiame, ar reikalinga atmintis, tai klausiame, ar reikalinga tapatybė. O kas mes, kaip šalis ir valstybė, būtume be tapatybės? Mažas, niekam neįdomus ekonominis vienetas. Tai jei nėra atminties, nereikia ir paminklo, tačiau aš manau, kad mums, kaip mažai šaliai, atmintis ir tapatybė yra itin svarbios“, – sako jis.
Architektas, be atlygio projektavęs ir vadovavęs visam Rainių Kančios koplyčios statybos procesui, prisimena, jog šios statybos prasidėjo be jokių lėšų. „Viskas vyko vienu metu: ir aukų rinkimas, ir statyba, dar tuo metu keturis mėnesius vyko blokada, kai net benzino būdavo sudėtinga gauti. Nepaisant to, koplyčia buvo pastatyta per pusantrų metų”, – prisimena pašnekovas.
Paminklas – visuomenės ir specialistų konsensusas
Atminimo lenta Generolui Vėtrai, paminklas Lukiškių aikštėje, Žaliojo tilto skulptūros – vietų įpaminklinimo klausimai Lietuvai išlieka jautria tema, dažnai susilaukiančia prieštaringų nuomonių ir nesutarimų. Neretai išsiskiria specialistų ir visuomenės nuomonės – dėl to, kur turėtų stovėti paminklas ir bene aršiausiai ginčijamasi, koks jis turėtų būti.
Žebrausko nuomone, reikėtų ieškoti konsensuso. „Teisybė visad yra tarp vieno ir kito kranto, bet upė juk teka nežiūrėdama, kuris krantas svarbesnis. Mano nuomone, tai, kad visuomenė sprendžia ir dalyvauja viešųjų erdvių diskusijose, yra be galo svarbu ir gerai. Tik kad tą visuomenę ima atstovauti vieni ir tie patys žmonės – kyla klausimų, kiek jie iš tiesų atstovauja visuomenę, o kiek turi tiesiog asmeninių ar politinių interesų. O konsensusas turi būti ir turime suvokti, kad specialisto, išklausiusio visuomenės lūkesčius, sprendimas vis tik turėtų būti lemiamas. Man atrodo, šioje situacijoje dar esame mokymosi procese“, – vertina jis.
Su visais Žemaitijos kelio istoriniais-religiniais objektais ir šiam projektui sukurtais maršrutais lankytojai iš anksto gali susipažinti internete zemaitijoskelias.lt arba į išmanųjį telefoną atsisiuntę nemokamą mobiliąją aplikaciją „Žemaitijos kelias“. Čia rasite ne tik visą lankytinų vietų sąrašą, bet ir kiekvienos jų aprašymus, įdomias susijusias istorijas ir nuotraukas, bet ir iš anksto paruoštus 6 teminius skirtingo ilgio maršrutus, papildytus audiogidais.