Apie Priekulės mieste įgyvendinamus projektus kalbamės su mero pavaduotoja Violeta Riaukiene.
Kaip galėtume įvertinti antro mūsų rajono miesto – Priekulės pokyčius per pastarąjį dvidešimtmetį? Kas džiugina ir ko dar trūksta?
Man, kaip priekuliškei, labai rūpi Priekulė – kiek sparčiai ji atsinaujina ir gražėja, atgaudama ir istorinius kontūrus – juk tai vienas iš nedaugelio mūsų rajono gyvenviečių, kurioje išlikę senieji pastatai, gatvės.
Ir Savivaldybės, ir gyventojų, valstybės ir Europos Sąjungos dėka Priekulė per nepriklausomybės metus keitėsi atgaudama ir išryškindama senuosius kontūrus ir įgydama naujų elementų, kurie, mano nuomone, puikiai dera.
Priekulė – istorinis miestas, todėl istorijos ženklai čia brangintini ir svarbūs: 2006 metais įkurtas Laisvės kovų ir tremties muziejus, o šiemet rekonstruojamas Ievos Simonaitytės muziejus. Vingio parke gyventojų bendruomenės dėka galime atpažinti Priekulės istorijos ženklus medinėse skulptūrose. Autentiškai rekonstruotas tiltas per Miniją ir pernai seniūnijos pastangomis pirmą kartą per šimtmetį apšviestas, o Valstybės Šimtmečio metais šalia jo radosi ir Žirgo skulptūra. Ankstesniais metais rekonstruotame pastate įsikūrė Priekulės socialinių paslaugų centras, ne taip seniai duris atvėrė rekonstruota kultūros namų salė – prie jos naujai išgrįsta ir sutvarkyta Rinkos aikštė… Jau beveik prieš dešimtmetį Priekulės gyvenvietė prijungta prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, todėl nebeteršiama nevalytomis nuotekomis Minijos upė. Atnaujintos Priekulės civilinės kapinės, atklikta nemažai gatvių atkarpų asfaltavimo darbų, tvarkyta dalis šaligatvių. Ir šiais metais numatyta atnaujinti šaligatvio dangą Vingio g., Parko gatvės dangą.
Rengiamas nuotekų šalinimo tinklų nuo Klaipėdos g. 14 namo iki Naujosios g ir Sodų g. sankryžos statybos, remonto rekonstravimo projektas. Baigtas rengti projektinis pasiūlymas dėl kelio Priekulė−Liaunai−Mėželiai 3,719 km asfaltavimo atkarpos.
Visa tai džiugina, tačiau, žinoma, norisi, kad miesto visuma būtų sutvarkyta europietiškai, − kad matytume istorinį miestą atkurtą ir išpuoštą, išgražintą, − kokius matome Vokietijos ar Austrijos miestelius. Atnaujintas, išpuoselėtas, patogus gyventi ir nuolat lankomas turistų – toks mūsų vizijoje yra Priekulės miestas.
Tebevyksta Priekulės viešųjų erdvių projektavimo darbai. Priminkite, kokios teritorijos ir kokiais tikslais yra projektuojamos, kokia darbų vertė?
Projektavimo darbus atlieka trys rangovai. Bendra šių projektavimo darbų suma yra per 45 tūkst. eurų. Šios lėšos yra iš Savivaldybės biudžeto, tačiau tikimasi finansavimą gauti iš Europos Sąjungos fondų ir dalis lėšų turėtų sugrįžti.
Mieste planuojamos tvarkyti septynios teritorijos. Šalia tilto prie įvažiavimo į Priekulę numatoma formuoti pasivaikščiojimo takus ir sodinti želdinius, įrengti pasisėdėjimo vietą su laužaviete, dviračių treką, treniruoklius, vaikų žaidimo aikštelės įrenginius. Toliau prie Minijos – taip pat planuojami nauji pasivaikščiojimo takai su želdiniais bei apšvietimu. Šalia seniūnijos numatoma atnaujinti gėlių turgelio paviljoną, panaudojant Mažosios Lietuvos architektūros elementus. Viešųjų erdvių pertvarkymo projektais planuojama pagerinti ir dabartinę Priekulės turgaus teritoriją, įrengiant prekybinius paviljonus, automobilių stovėjimo aikštelę, teritoriją bus apšviečiama bei apželdinta augalais. Patogesnė infrastruktūra bus sukurta prekybininkams, − galbūt atsiras prekiautojų žuvimi, kitais tradiciniais produktais. Į kitą miesto pusę palei gyvenamųjų namų kvartalą taip pat planuojami nauji želdiniai, „istorinė alėja“ − istoriją įamžinantys įrašai, skulptūrėlės ar kiti elementai. Čia jau dabar Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ pirmininkės Iditos Barauskienės iniciatyva stovi skulptūra Tilžės akto 100-mečiui atminti. Už autobusų stoties siūloma įrengti šunų vedžiojimo aikštelę, dviračių trasą, formuojami pasivaikščiojimo takai, numatoma nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė, treniruokliai, tualetas. Prie paminklo „Priekulei-450“ numatoma atnaujinti dangą, įrengiami suolai, apšvietimas su galimybė įgarsinti renginius, pertvarkomas apželdinimas, bus vėliavos stovas.
Yra projektuojami nauji pėsčiųjų bei dviračių takai palei Klaipėdos ir Žalgirio gatves, kurie sujungs visas atnaujinamas viešąsias erdves. Atsižvelgiant į projektuojamų darbų vertę pėsčiųjų ir dviračių takai, užsitikrinus ES finansavimą, bus atnaujinami vienu ar dviem etapais. Bendra darbų vertė – 1 mln. 35 tūkst. eurų, iš jų iš savivaldybės biudžeto – beveik 750 tūkst. eurų.
Šiuo metu projektiniai sprendiniai tebėra derinami su atsakingomis institucijomis.
Kokių iškyla kliūčių, dėl kurių darbai negali vykti greičiau?
Tam tikrų kliūčių iškyla, − pavyzdžiui, buvo siūloma įrengti nedidelę žiedinę sankryžą Klaipėdos gatvėje ties posūkiu į Drevernos kelią, tačiau Kultūros paveldo departamentas nederina šio siūlymo, nes žiedinės sankryžos čia niekad nėra buvę, todėl reikia papildomų svarių argumentų, kad ji būtų įrengta. Galbūt iš tiesų žiedinės sankryžos nereikia? Specialistai turi pasverti argumentus. Kyla daug diskusijų dėl automobilių stovėjimo vietų išsaugojimo senamiesčio centre, autobusų stoties rekonstravimo bei įvažiavimo į ją.
Kokie bus naujieji pėsčiųjų ir dviračių takai? Ar bus atnaujinami ir kiti infrastruktūros elementai?
Planuojami pėsčiųjų takai iš trinkelių, kurių dalis bus mėlynos spalvos. Dviračių takai išliks su ta pačia danga – asfaltu. Bus nutiestas naujas pėsčiųjų takas nuo gimnazijos iki Žirgų gatvės.
Taip pat planuojamas naujas apšvietimas, lietaus nuotekų tinklai per Klaipėdos ir Žalgirio gatves. Džiaugiamės, kad dalis gyventojų Priekulėje yra gana aktyvūs ir dalyvauja viešuose svarstymuose, išsako savo poziciją, tačiau norėtųsi dar skaitlingesnio dalyvavimo.
Nemažai gyventojų ne tik idėjomis, bet ir darbais, savo gyvenamosios aplinkos gražinimu ženkliai prisideda prie miesto įvaizdžio gerinimo. Jiems esame dėkingi.
Priekulės miesto istorinė dalis – kultūros paveldo vietovė, kuri įrašyta į Kultūros vertybių registrą ir suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo. Viešosios erdvės, kad ir kaip būtų sutvarkytos, negelbės, jei nebus išgelbėti ir atnaujinti istoriniai pastatai?
Taip, istorinių pastatų būklė kelia didžiulį susirūpinimą. Daugumos istorinių pastatų fasadai apšepę arba nuskurę, nesaugomi jų elementai, − ypač kenčia langai: dažnai jie keičiami į didesnius ir plastikinius, pažeidžiamas autentiškas stiklo plokštumų skaidymo raštas. Pastatus savininkai, jeigu ir atnaujina, dažnai nederina spalvų, nesaugo architektūrinių elementų. Dėl dažnos savininkų kaitos, lėšų pastatams sutvarkyti stygiaus, savininkų ar valdytojų neatsakingumo bei neveiklumo netvarkomi istoriniai pastatai praranda daug vertingų elementų.
Kas yra daroma, kad istoriniai pastatai visgi būtų išgelbėti? Koks yra Kultūros paveldo departamento ir Savivaldybės vaidmuo?
Klaipėdos rajono savivaldybės iniciatyva pradėtas rengti kultūros paveldo vietovės − Priekulės miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento – vietovės ir jos apsaugos zonos tvarkymo planas. Jam iš savivaldybės biudžeto skirta per 39 tūkst. eurų. KPD Klaipėdos skyriui pavesta vykdyti planavimo organizatoriaus funkcijas.
2018 m. parengtas Priekulės miesto istorinės dalies esamos būklės įvertinimas (analizė), patikslintos vertingosios savybės, parengti 3 koncepcijos variantai, kurie pateikti derinti planavimo organizatoriui – Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriui. Pritarus koncepcijai bus pradėti rengti sprendiniai nekilnojamojo kultūros paveldo vietovės saugojimui, kurie bus pristatyti ir Priekulės miesto visuomenei. Dokumentas turi būti parengtas iki 2020 m. kovo mėnesio.
Savivaldybė taip pat numato svarstyti galimybę prisidėti prie pastatų tvarkymo darbų dalinio finansavimo ar kompensavimo. 2019 metais bus rengiamas saugomų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimo tvarkos aprašo projektas ir teikiamas tvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai. Šis aprašas reglamentuos tvarką, pagal kurią iš savivaldybės biudžeto lėšų bus iš dalies finansuojami saugomų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų išsaugojimo darbai, nustatys paraiškų teikimo tvarką ir sąlygas, paraiškų vertinimą, atrankos kriterijus ir lėšų panaudojimo kontrolę. 2020 m. iš savivaldybės biudžeto numatyta 50 tūkst. eurų, 2021 m. – 100 tūkst. eurų.
Taip pat atnaujinamas istorinis objektas – koplyčia-mauzoliejus Stragnų II kaime. Kas šiuo metu vyksta?
Artimiausiu metu prasidės koplyčios-mauzoliejaus restauravimo ir pritaikymo kultūros reikmėms rangos darbai. Šis projektas finansuojamas ES struktūrinių fondų. Projekto vertė 44 tūkst. 200 eurų, iš kurių ES – 36 tūkst. 200 eurų, savivaldybės biudžeto − 8000 eurų. 2020 m. savivaldybės biudžeto lėšomis bus tvarkoma aplinka (įrengiamas apšvietimas, takai, informaciniai stendai, suoliukai, šiukšliadėžės, stovai dviračiams, formuojami želdiniai), įrengiama 11 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Viskas bus pritaikyta ir žmonėms su negalia.
Kaip manote, ar Priekulės miesto dvasia bus išsaugota?
Miestas gyvas visų pirma dėl žmonių. Nedaug čia likę senųjų gyventojų lietuvininkų, tačiau ir kažkada naujai atsikėlusieji jau tapo savi – visiems rūpi Priekulės istorija, kultūrinis palikimas. Ir ne vien materialusis. Džiugu, kad Priekulėje nuolat intensyvėja kultūrinis gyvenimas, gaivinamos tradicijos, kad būtent Priekulėje kasmet švenčiama Kultūros diena, kurios metu tradiciškai įteikiama Ernsto Vicherto premija jaunajam talentui.
Nuoširdžiai sveikinu visus rajono kultūros žmones Kultūros dienos proga. Dėkoju Jums už itin reikšmingą indėlį, puoselėjant ne tik Klaipėdos rajono, bet ir visos Lietuvos kultūrą, garsinant mūsų kraštą visame pasaulyje.
Linkiu neišsenkančių kūrybinių atradimų, drąsos sumanymams įgyvendinti, sveikatos, stiprybės ir pasididžiavimo savo kilnia misija. Tegul prasmingus darbus lydi sėkmė ir nuoširdumas.
Kalbėjosi Daiva Beliokaitė