Viduramžių pilys, žinomos kaip galingos tvirtovės, pasižymėjo ne tik masyviomis sienomis ir bokštais, bet ir gudriai suplanuotomis gynybos sistemomis. Viena iš tokių sistemų buvo siauri ir spiralės formos laiptai, kurie atliko itin svarbų vaidmenį mūšio metu.
Šie laiptai nebuvo statomi atsitiktinai. Jų konstrukcija buvo apgalvota siekiant apsunkinti priešams užpuolimą ir suteikti pranašumą besiginantiesiems.
Sunki kliūtis puolėjams:
Siauras laiptų plotis neleisdavo didesnėms kariuomenės grupėms vienu metu pakilti į viršų, taip susiaurinant atakos frontą ir sukuriant „buteliuko kaklelį”.
Spiralės forma priversdavo puolėjus nuolat keisti kryptį, sutrikdydavo jų pusiausvyrą ir koordinaciją, taip pat apsunkindavo ginklų naudojimą.
Staigūs posūkiai ir nelygūs laipteliai keldavo pavojų pargriūti, o tai dar labiau lėtindavo puolimo tempą ir didino sužeidimų riziką.
Pranašumas besiginantiesiems:
Dešiniarankiai gynėjai, naudodamiesi vidine sienos puse kaip skydu, galėjo laisvai mosuoti ginklais ir atakuoti iš viršaus žemyn, tuo tarpu kairėnkiems puolėjams tekdavo apsisukti ir rizikuoti prarasti pusiausvyrą.
Siauri laiptai neleisdavo puolėjams apkabinti gynėjų ir apribodavo jų judėjimo galimybes, taip apsunkindami kovą artimoje erdvėje.
Blogas apšvietimas ir šešėliai sukuriau painiavą ir neleido puolėjams aiškiai matyti besiginančiųjų, suteikdami gynėjams psichologinį pranašumą.
Tokiu būdu siauri ir spiralės formos laiptai viduramžių pilyse atliko gynybinės kliūties ir taktinio pranašumo funkciją. Jie ne tik apsunkino priešų kariuomenės judėjimą, bet ir leido besiginantiesiems efektyviau kovoti ribotoje erdvėje, taip padidindami pilies gynybos pajėgumus.
