Žagarės regioniniame parke pagal projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti II“ pradėtas Žagarės dvaro parko infrastruktūros tvarkymas bei naujų želdinių sodinimas. Atsižvelgiant į ekspertų, mokslininkų rekomendacijas, šis kultūros paveldo objektas bus prikeltas naujam gyvenimui.
XIX a. pr. Žagarės dvaro sodyba su parku priklausė grafui Platonui Zubovui, vėliau parkas išplėstas valdant Naryškinams, kurie pasikvietė žinomą to meto architektą Georgą Kuphaldtą. Kurdamas angliško stiliaus peizažinį parką architektas parinko unikalius dendrofloros asortimentą ir augalų ekspoziciją.
Parkas patyrė eilę niokojimo etapų epochų eigoje: pradedant pirmo pasaulinio karo metu ir baigiant sovietiniu laikotarpiu. Dvaro parko želdynų įvairovė yra stipriai pakitusi ir nuskurdusi laiko eigoje. Parko želdynai smarkiai užleisti menkaverčiais klevų, uosių, drebulių bei lazdynų savaiminukais. Labai daug vertingų medžių išnyko. Kritišką sunykimo ribą pasiekė spygliuočių masyvai, kurie autentiškame parke sudarė karkasą erdvėms. Senosios alėjos taip pat nukentėjo ir reikalauja atnaujinimo.
Rengiant parko želdinių restauravimo ir sutvarkymo projektą buvo atlikta visų anksčiau atliktų tyrimų analizė. Šio tyrimo pagrindu atlikta palyginamoji analizė su esama situacija. Šios lyginamosios analizės pagrindu nustatyti želdyne įvykę pokyčiai, nustatyti autentiški elementai, bei priimti sprendimai rengiant restauravimo projektą. Tai buvo vienas iš sprendinių pagrindimo aspektų, rengiant tvarkybos projektą.
Žagarės dvaro parko tvarkymo projektas buvo pristatytas Joniškio rajono bendruomenei ir suinteresuotų institucijų atstovams. Esminių pastabų projektui nebuvo.
Tad šių metų vėlyvą rudenį buvo pradėti tvarkymo darbai, kurių eigoje bus restauruojami ir tvarkomi egzistuojantys istoriniai takai, Malūno gatvės ir Liepų alėjos, rūmų parteriai, tvenkiniai, lauko riedulių grindinys, gėlynai, upelio vagos šlaitai ir kt. Vyks takų tinklo atkūrimas, sujungiant į vieną sistemą išlikusius XIX a. pab., XX a. pr. restauruojamus, naujai atkuriamus išnykusius takus ir naujus, reikalingus naujoms funkcijoms.
Žagarės parko vertybinio tvarkymo esmę sudaro tai, kad šis parkas išimtinai kultūrinės kilmės; todėl skirtingai nuo daugumos mūsų parkų, neturi paveldėto savaiminės gamtinės augalijos sluoksnio.
Tvarkybos metu vyks dendrologinio kelio restauravimas ir papildymas naujomis trasomis, dendrologinio asortimento restauravimas, teritorijos perimetru buvusių periferinių stambių spygliuočių masyvų atkūrimas. Bus nustatytas spygliuočių ir lapuočių santykis želdyne, masyvų ir atvirų erdvių, pievų proporcijų santykis. Bus atnaujinta smulkios frakcijos augmenijos – trako augalų kolekcija, bus pasodinti nauji želdiniai: 37 baltosios eglės, 1112 paprastosios eglės, 200 europiniai maumedžiai, 52 japoniniai maumedžiai, 51 sibiriniai maumedžiai, 86 kedrinės pušys, daugiau kaip 100 įvairių liepų ir dar daug kitų medžių bei krūmokšnių.
Žagarės dvaro parko tvarkymo projekto tikslai – restauruoti ir atkurti parko planinę ir erdvinę struktūrą, konservuoti visus autentiškus elementus, atsargiai integruoti naujus funkcinius elementus, kurie yra būtini pritaikant istorinį parką šiandienos poreikiams. Istorinis parkas bus pritaikymas visuomenei, panaudojant svarbiausias istoriškai susiklosčiusias rekreacines, kultūros renginių, žirgų sporto renginių, istorijos ir gamtos pažinimo edukacines funkcijas.
Žagarės dvaro parko tvarkymo darbai vykdomi pagal projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti II“, finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto vykdytojas – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM, partneris – Joniškio rajono savivaldybės administracija.