Ši vieta mano must to visit sąraše gyveno tris pastaruosius metus… Kažkada man ją parodė viena moteris. Sakiau čia užpūsiu savo „trim” vieną žvakutę… Bet planas „nepaėjo”, nes per ilgai užsigimtadieniavom Nidoj. Tris kartus bandžiau iki čia „dasigaut”. Visus nesėkmingai… nes tas Robinzonas toks su charakteriu… Čia taip lengvai nepateksite. Neprivažiuosite 4 ratais. O kol iki jos „dasigausit”, turėsit gerokai pakrutinti užpakalius.
„Svajonių namelis“ – taip jį pakrikštijau aš. Nors kiti jį vadina tiesiog Robinzono trobele. Tokias kitokias vietas aš labai mėgstu. Prieš 14 metų jį pastatė vietos menininkai ir į čia sudėjo labai daug širdies. Robinzonas labai populiarus kavalierius. Jį lanko užsienio turistai, lietuviai, trepsėtojai ir dviratininkai. O „linksmai nurauti” romantikai čia kviečia Jas į tobulus pasimatymus… na… ir aplanko tokios Blondinės kaip aš… iš 4-to karto. Namelis visiškai atskirtas nuo civilizacijos. Nuostabiam pabėgimui iš miesto ar tiesiog smegenų „kondyškei“.
Rytas. „Snoozinu“ žadintuvą. Kunigiškėse lyja kuolais. Seilė nutįsus, o tie lietaus lašeliai dar labiau saldina miegą. Lis ar nelis – žinau, kad vistiek eisiu. Ne tokias audras esam praėję. Šiandienos tikslas – 3 metus Blondinei ramybės neduodantis Robinzonas. Nes… žada jį nugriauti… na, ir aišku, žygis. Kava. Batai ant kojų. Lietpaltis. Ir į trasą.
Iš pradžių beveik pavyzdingai pėdinu sužymėtu Keliu. Robinzonas, kaip jau „sakiau“, Vyras su charakteriu. Turiu nusukti nuo Kelio. Bet nei kiek negaila – toks mano šiandienos tikslas. Aplink nei vieno Žmogaus. Tik aš, keturios trepsinčios pėdutės ir Jūra. Valanda kelio ir prieš akis „Svajonių” Jūros namelis. „Svajonių“ namelis labai paprastas. Nieko blatno čia nerasit. Bet čia labai jauku. Robinzono nėra. Matyt maudosi bangose.
Plazda Lietuvos ir Estijos vėliavos. Kabo gelbėjimosi ratas ant sienelės, kuris primena niekam neleisti pavogti Tavo Šypsenos. Prieš akis Jūros žvaigždė. Kriauklės. Kankorėžiai įsitaisę tinkle virš Tavo galvos… Daug mažų detalių. Ir Žmonių ranka rašytos raidės. Kurios patvirtina, kad čia gimė daug gražių istorijų.
Prieš pora savaičių čia sukosi vėjo malūnėliai, siūbavo sūpynės ir buvo tvorelė – dabar jų nėra. Rodo video ir pasakoja man čia kątik atėjęs jaunas režisierius. Šis vaikinas taip pat užsuko aplankyti namelio, norėdamas sukurti filmą apie jį. Jis truputį liūdi ir sako man, kad per dvi savaites čia visko labai daug sumažėjo… O aš juokiuosi ir sakau, kad čia ir dabar gražu.
Atsisveikinam. Nes turiu grįžti į Kelią. Prožiko neturiu ir gerokai atsilieku. Finale finišuoju 22 val. vakaro. Čia mano rekordas…pakolkas… bet Kelias, kaip visada, uvo nuostabus. Su 35 kilometrais istorijų. Naktiniu žygiu. Daug švieselių nakty. Bajeriais. Pūslėm ant kojų. Begale linksmų Žmonių. Ir… Robinzonu.
Ačiū Tiems, kas sukūrė „Svajonę“ ant Jūros kranto. Labai tikiuosi, kad Robinzonas ir toliau galės kurti savo istoriją ir… džiuginti Žmones. Ši vieta išties ypatinga, nors yra labai paprasta.
Tiesa, kiekvienas užsukęs į „Svajonių“ namelį aplankyti Robinzono, turi ką nors palikti. Aš palikau 4 kriaukles. Į jas įdėjau 4 svarbiausius dalykus Gyvenime… kuriuos mintyse padovanojau būsimiems Robinzono lankytojams.
Robinzoną lengviausia pasiekti einant ar minant dviračio pedalus pajūriu nuo Smiltynės link Juodkrantės. Robinzono koordinatės čia:
Ai, ir dar KAI KĄ RADAU… Papasakosiu kitose istorijose. O mūsų mažas-dideles keliones galite stebėti ir keliauti kartu Įspūdžių kolekcionierių tinklaraštyje: https://www.facebook.com/Ispudziukolekcionieriai
