Rugsėjo viduryje VU biblioteka pristatė penkių dalių skaitmeninę ekspoziciją „Puošnaus popieriaus pasakojimai“, skirtą atskleisti penkias seniausias popieriaus dekoravimo technikas, naudojamas knygų, baldų, instrumentų ar netgi kambario sienų apmušalų puošybai. Skirtingos istorinio dekoruoto popieriaus rūšys buvo pristatomos kiekvieną savaitę, antradieniais. Paskutine istorija užbaigus visą pasakojimų ciklą, nuo šios savaitės jau galima pamatyti visas penkias ekspozicijos dalis. Jose žiūrovas turės galimybę ne tik patyrinėti knygas puoštas auksu, pirštų antspaudais, dažais iš miltų ar jaučio tulžies, bet ir išgirsti nepaprastų istorijų, pavyzdžiui, kaip agato akmuo, marmuro uoliena ar pempės kiaušinis tapo įkvėpimo šaltiniu popieriaus dekoravimo būdui atsirasti.
Pirmasis pasakojimas Žingsniuojanti klišė. Ksilografinis popierius kviečia žiūrovą į pažintį su dekoravimo būdu, kur popierius puošiamas naudojant medžio raižinių spaudinius. Jam būdingi augaliniai rytietiški audinių motyvai, ilgainiui tapę neatskiriama Europos dailės ir interjero dalimi. Ksilografinio popieriaus žavesys – spalviniai sluoksniai. Dekoravimo metu kiekvienai spalvai atspausti buvo naudojamos atskiros medžio raižinio plokštės, dar vadinamos klišėmis. Padengtos skirtingų spalvų dažais, ant popieriaus jos buvo spaudžiamos viena po kitos, tokiu būdu išgaunant raštuotą daugiaspalvį popierių.
Nuoroda į pirmą dalį: https://artsandculture.google.com/story/agXx7aeoTBj6zw?hl=lt
Dalyje Nutūpęs spiečius. Taškytasis popierius pasakojama apie taškymo techniką – vieną dažniausiai aptinkamų senųjų knygų ir popieriaus puošybos būdų, dėl savo paprastumo dažnai užmirštamą šalia sudėtingesnių dekoratyvinio popieriaus rūšių. Vis dėlto, būtent ši technika yra labiausiai susijusi su pačių knygrišių vaizduote ir skoniu puošiant savo dirbinius. O pati taškytojo popieriaus istorija atskleidžia glaudų ryšį su gamta ir joje esančių raštų stebėjimu, perkeliant matytus vaizdinius ant norimo puošti objekto paviršiaus. Įdomu tai, kad taškymas dažų lašeliais – viena dažniausiai naudotų technikų ir knygos bloko kraštų dekoravimui, labai tinkanti galimiems knygos kraštų defektams paslėpti.
Nuoroda į antrą dalį: https://artsandculture.google.com/story/XQURZS5tdly5sQ?hl=lt
Trečioji ekspozicijos dalis Sugautas raibulys. Marmuruotas popierius atskleidžia daugiausiai susidomėjimo sulaukusią ir labiausiai tyrinėtą popieriaus dekoravimo techniką, įkvėptą Tolimųjų Rytų gamtos raštų. Dažai marmuruotam popieriui marginti buvo gaminami iš pigmento, rišiklio, vandens ir jaučio tulžies. Norimas raštas specialiais įrankiais formuojamas ant sutirštinto vandens paviršiaus užlašintų ir išskleistų dažų. Vėliau ant vandens paviršiaus uždėjus specialiai paruoštą popieriaus lakštą ir jį nuėmus, buvo išgaunamas marmuruotas vaizdas. Ištobulinus marmuravimo techniką, imta vis gausiau išgauti įvairiausių raštų, kurių kiekvienas turi daugiau ar mažiau nusistovėjusį tyrinėtojų priskirtą pavadinimą, pavyzdžiui, „prancūziški sukiniai“ ar „ispaniška banga“.
Nuoroda į trečią dalį: https://artsandculture.google.com/story/zQXxanIw_7nb1A?hl=lt
Minkštas pėdsakas. Kleisterinis popierius dalyje pristatyti vieni ankstyviausių dažų paruošimo būdų, naudojant kone virtuvės sąlygomis sukurtus dažus iš miltų, vandens ir dažiklio. Pats žodis Kleister vokiškai reiškia klijus. Iš pirmo žvilgsnio kleisterinio popieriaus technika pasižymi kiek kuklesniais raštais. Tačiau kartu ji atskleidžia praeities amatininkų vaizduotę, savotišką jų skonį ir žaismingus sprendimus, puošybai pasitelkus paprasčiausias, po ranka esančias priemones, pavyzdžiui, šukas, pagaliukus, popieriaus ar audinio gniužulus. O pats miltų ar krakmolo kleisteris – nuo seno plačiai žinoma klijavimo priemonė įvairių amatų srityse. Receptas, kaip pasigaminti klijus, randamas net 1847 m. Vilniuje leistame L. Ivinskio Kalendoriuje.
Nuoroda į ketvirtą dalį: https://artsandculture.google.com/story/3AURJhPhfEOMwA?hl=lt
Paskutinė dalis Aukso sodas. Brokatinis popierius sužavės prabangos mėgėjus ir atskleis itin puošniai atrodančio popieriaus dekoravimo techniką. Brokatinis popierius, panašiai kaip ir marmuruotas popierius, atspindėjo poreikį surasti pakaitalą brangioms ir išskirtinėms medžiagoms. Toks popierius imitavo brokato audeklą ir buvo daug pigesnis jo pakaitalas puošiant įvairius dirbinius – dėžutes, baldus, laikrodžius, muzikos instrumentus ir knygas. Žymūs brokatinio popieriaus gamintojų cechai nuo XVII a. pabaigos buvo įsikūrę Vokietijos miestuose – ypač garsėjo Augsburgo dirbtuvės. Dėl šios priežasties brokatinis popierius įvairiuose šaltiniuose neretai pavadinamas Augsburgo popieriumi.
Nuoroda į penktą dalį: https://artsandculture.google.com/story/mgVhzzIQKH5XuA?hl=lt
Rankų darbo dekoratyvinio popieriaus aukso amžiumi laikomas aštuonioliktasis šimtmetis, didelei Europos visuomenės daliai ėmus gėrėtis Rytų kultūrų tradicija kurti ornamentus, kuriuose susipindavo tiek abstraktūs geometriniai, tiek realistiniai gamtiniai motyvai. Šiais laikais toks popierius gaminamas tik pavienių profesionalų, o senųjų meistrų ne vieną šimtmetį skaičiuojančių darbų pavyzdžiai išliko daugiausia tik muziejų ir bibliotekų rinkiniuose. Atidžiai iš VU bibliotekos kolekcijų atrinkta ekspozicijos medžiaga atskleis, kokia neišsemiama gali būti žmogaus vaizduotė, įvairius motyvus į puošnius ornamentus gebanti grupuoti tiek sudėtingomis, tiek paprasčiausiomis po ranka randamomis priemonėmis.
„Puošnaus popieriaus pasakojimus“ galima žiūrėti Google Arts & Culture platformoje lietuvių arba anglų kalba. Nuoroda į visas dalis: https://artsandculture.google.com/search?q=pasakojimai&hl=lt
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.