Pagėgių savivaldybė pasižymi išskirtiniu, Mažosios Lietuvos regionui būdingu paveldu. Kasmet dėl jo išsaugojimo paveldosaugininkai tariasi su savivaldybės darbuotojais. Balandžio 28 d., laikantis nustatytų karantino reikalavimų, Pagėgių savivaldybėje vyko kasmetinis planinis Kultūros paveldo departamento Telšių-Tauragės teritorinio skyriaus specialistų ir Pagėgių savivaldybės administracijos vadovybės pasitarimas kultūros paveldo apsaugos klausimais. Pasitarime dalyvavo Pagėgių savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Komskis, architektūros ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Valdemaras Dikmonas bei specialistė, atsakinga už kultūros paveldo apsaugą rajone Edita Gedgaudė. Susitikime buvo aptarti aktualiausi rajono kultūros paveldo objektų išsaugojimo klausimai, išsakytos problemos, pasidalinta patirtimi bei patarimais. Taip pat aptartos kultūros vertybių apskaitos, stebėsenos, inventorizacijos bei planuojamų Europos paveldo dienų aktualijos.
Atgims sodybos daržinė
Pastaruoju metu Pagėgių rajone dėmesys skiriamas aušrininko, spaustuvininko Martyno Jankaus sodybos daržinės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 39081) situacijai. Pagėgių savivaldybei įsigijus pastatą, pradėti planuoti objekto tvarkybos bei įveiklinimo darbai. Šiuo metu objektas inicijuotas skelbti valstybės saugomu, parengtas avarinės grėsmės pašalinimo, restauravimo bei remonto darbų projektas. M. Jankaus sodybą Bitėnuose sudaro sodybos rūsys, sodybos namas ir sodybos daržinė. Sodybos teritorijoje veikia Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejaus. Jo ekspozicija 1999 m. iš Bitėnų pradinės mokyklos pastato buvo perkelta į sodyboje naujai atstatytą M. Jankaus spaustuvės pastatą. Kultūrinės veiklos nei muziejuje, nei sodybos kieme netrūksta. Tad tikimasi, jog ir atgimęs daržinės pastatas ras savo paskirtį.
Kultūros ministerijai paskelbus objektą (daržinę) valstybės saugomu, patalpas valdantis Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus pasiruošęs teikti paraišką finansavimui gauti bei pagal galimybes pradėti numatytus objekto tvarkybos darbus.
Šioje sodyboje 1858 m. rugpjūčio 7 d. gimė Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, spaustuvininkas, vienas „Aušros“ leidėjų, Tilžės Mažosios Lietuvos Vyriausiojo gelbėjimo komiteto pirmininkas ir atstovas Valstybės taryboje, Tilžės akto signataras M. Jankus (1858-1946). Yra žinių, kad Bitėnų kaime esančioje sodyboje XIX a. pr. jau gyveno M. Jankaus senelis. Spaustuvininkas M. Jankus, likęs gyventi tėvų sodyboje, XIX a. pab. čia įsikūrė spaustuvę. Spaustuves turėjo ir Ragainėje, Tilžėje, Klaipėdoje, Šilutėje. Spaustuvė Bitėnuose veikė 1892-1909 m.
Pas M. Jankų kurį laiką gyveno nuo valdžios besislapstantys knygnešiai, visuomenės veikėjai: J. Mačys-Kėkštas, J. Šliūpas, V. Kapsukas, J. Vanagaitis, A. Bruožis. 1918 m. M. Jankui teko spaustuvę įsirengti kaip gyvenamąjį namą. Pastatas buvo perstatytas, pakeistas išplanavimas. M. Jankaus sūnus Martynas XX a. I p. sodyboje pasistatė medinį gyvenamąjį namą, kuris išlikęs iki šių dienų kartu su tuo laiku statyta medine daržine. Sodyba 1923-1939 m. sulaukdavo daug ekskursijų, kieme vykdavo jaunimo sueigos, žymių svečių iškilmingos sutiktuvės. Name buvo saugoma „Amžinoji Rambyno kalno knyga“- šiuo metu sunkiausia Lietuvos knyga, sverianti 23,5 kg. Spaustuvės pastatas, sunaikintas po Antrojo Pasaulinio karo, 1998 m. atstatytas buvusioje vietoje. Greta daržinės buvęs mūrinis tvartas nugriautas apie 1959 m. 1972 m. buvo pastatytas keturių medinių stulpų paminklas (aut. G. Laucius) su varpu viršuje ir metaline, išskleistos knygos formos bareljefine lenta su M. Jankaus portretu ir įrašu, primenančiu, kad M. Jankus savo spaustuvėse išspausdino 360 pavadinimų knygų ir 25 periodinius leidinius lietuvių kalba.
Šilgaliai – toli nuo investuotojų?
Aktualia problema rajone išlieka nenaudojamos dvarų sodybos. Specialistų susitikime buvo aptartas Šilgalių dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 662) atvejis. Paveldosaugininkai kartu su savivaldybės darbuotojais ieškojo sprendimo būdų, kaip būtų galima įveiklinti tokio pobūdžio statinius bei pritraukti naujus investuotojus į rajoną. Pasidalinta geraisiais pavyzdžiais Tauragės apskrityje įveiklinant be šeimininkų likusius kultūros paveldo objektus, istoriniams pastatams suteikiant naują paskirtį.
Įdomi Šilgalių dvaro, apie kurį pirmosios istorinės žinios siekia XVII a. pr., kai Prūsijos valdžia stengėsi apgyvendinti tuščias žemes. Šilgaliai buvo įkurti potvynių užliejamo Nemuno slėnio pakraštyje, žemame ir drėgname plote, o dvaro sodyba statyta sausesnėje vietoje, nedidelėje pakilumoje. Didžiąją dalį valdų užėmė šienaujamos pievos ir ganyklos. Visa tai lėmė dvaro sodybos ir jos pastatų pobūdį – čia formavosi būdingas šioms apylinkėms pievininkų dvaras.
1620 m. Šilgalių kaimo apylinkėse žemes įsigijo Paul Klemm, Hans Georg Sackheim. 1746 m. karalius Frydrichas Didysis savo slaptajam patarėjui Johann Caspar Fritzen davė privilegiją Grynaičių palivarkui laikyti ir atidavė visus Šilgalius su 19 kulminių ūbų žemės. Jau tada šalia seniau egzistavusio kaimo pradėjo kurtis Šilgalių dvaras. Jam buvo suteiktos kilmingojo dvaro teisės.
J. K. Fritzen nusigyvenus, valdžia dvarą konfiskavo. 1753 m. Šilgalius perėmė Michel Stumber, 1792 m. juos nusipirko Christian Friedrich Reimer. XVIII a. pastatyti pirmieji dvaro rūmai – tradicinis statinys su valminiu stogu, XVIII a. pab. Šilgalių dvaro sodybos erdvų kiemą jau supo 4 dideli pastatai, pietų pusėje buvo daržai. Ryčiau tęsėsi Šilgalių kaimo sodybos. Pietų – pietvakarių pusėje plytėjo užliejamos pievos. 1815 m. Šilgaliai apibūdinti kaip Vingės domeno, Pakalnės apskrities pagrindinis bajoriškasis dvaras, kur buvo 7 dūmai ir 76 gyventojai.
1820 m. dvarą su visu turtu paveldėjo sūnus Johann Wilhelm Reimer, o 1833 m. jis dvarą pardavė giminaičiui Johann Gottfried Zander. Nuo XIX a. vidurio beveik šimtą metų dvaras priklausė vienai Habedanck giminei, kuri pastatė mūrinius dvaro sodybos trobesius. Dvaras vertėsi olandiškos veislės galvijų ir žirgų auginimu, ūkyje vyravo pienininkystė – veikė sūrinė, kurioje kasdien buvo pagaminama po 30 sūrių. Dvaras tviskėjo tvarka ir prabanga. 1903 m. Šilgaliai turėjo riteriškojo dvaro statusą, 1921 m. čia įvestas telefonas. Išlikusi Šilgalių dvaro sodyba susiformavo XIX a. – XX a. pradžioje.
Dvaro sodyba laukų ir pievų kraštovaizdyje išsiskyrė kaip atskiras vienetas (tik rytų pusėje prie jos glaudėsi miškelis ir nedidelė Šilgalių gyvenvietė). Pokariu Šilgalių dvaro sodyboje įsikūręs Nemuno valstybinis žirgynas senuosius pastatus pritaikė savo reikmėms, iš esmės nepakeitęs dvaro sodybos istorinio vaizdo. 1987 m. tebestovėjo dvaro rūmai, pieninė, sūrinė, 2 medinės daržinės, 4 mūriniai ūkiniai pastatai, samdinių gyvenamasis namas. Vėliau sodyba kiek keitėsi. Po 1992 m. sunaikintos abi medinės daržinės, suremontuoti kiti pastatai. Siauresniame šiauriniame dvaro valdų pakraštyje prie keliuko į Rukus ir XIX a. viduryje nutiesto geležinkelio pervažos buvo įrengtos dvaro kapinaitės, apsuptos nedidelio parko. Jos sunaikintos sovietinės okupacijos dešimtmečiais. Taip pat suniokotos dvaro darbininkų bei kaimiečių kapinės, buvusios ryčiau nuo dvaro sodybos.
Dvaro istorija teikia daug idėjų šio pastato atgimimui
Pagėgių rajonas turtingas išskirtinę kultūrinę vertę turinčių pastatų gausa, kurie galėtų būti įtraukti į planuojamą inventorizacijos programą. Paveldosaugininkų ir savivaldos susitikime savivaldybės paveldosaugos specialistė buvo supažindinta su Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo vykdymo principais. KPD siūlo fiziniams ir juridinams asmenims, miestų ir rajonų savivaldybėms bei muziejams, tradicinėms religinėms bendruomenėms, bendrijoms, mokslo institucijoms prisijungti prie galimai vertingųjų savybių turinčių objektų inventorizavimo vykdymo. Pasitarimo metu numatyta bendradarbiaujant nustatyti potencialius inventorizacijos objektus, kuriuos reikėtų įrašyti į Kultūros vertybių registrą.
KPD informacija