Panemunės pilis, vadinama dar ir Gelgaudų, Vytėnų pilimi, (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 968) per pastaruosius metus pasikeitė neatpažįstamai. Šiuo metu prie pabaigos artėja pietų korpuso tvarkybos darbai, planuojama visuomenei jau šią vasarą atverti sutvarkytas vidaus patalpas. Taip pat pradėti darbai rytų korpuse, todėl pilis ir toliau plečia naudojamas erdves, kuriomis džiugins lankytojus. Gegužės 26 d. KPD Telšių-Tauragės teritorinio skyriaus specialistai lankėsi Panemunės pilyje ir kartu su Panemunės pilies meno direktoriumi Mariumi Daraškevičiumi aptarė šio kultūros paveldo objekto vidaus tvarkybos, parko tvarkymo bei kitus klausimus.
I etapo tvarkybos darbai apėmė pirmojo ir antrojo aukšto patalpų apdailos konservavimą, restauravimą ir remontą, korpuso fasadų tvarkybą, architektūrinių detalių konservavimą, restauravimą ir remontą, taip pat lauko ir vidaus durų, langų, grotų, laiptų, sieninių spintų restauravimą, atkūrimą. Šiuo metu jau užbaigta išorės apdailos ir sienų polichromijos tvarkyba. Įvykdytas klasicistinės ir barokinės sienų polichromijos koncervavimas, restauravimas ir dalinis atkūrimas. Pilies parke (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22717) įrengti takai bei laiptai, išvalyti tvenkiniai. Sutvarkytas vidaus erdves jau liepą planuojama atverti lankytojams.
Vytenio legendos kilmė
Panemunės pilies teritorijoje atlikti archeologiniai tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad pastatai pilies vietoje galėjo stovėti jau XIV a., bet rezidencinė, renesansinė pilis pastatyta 1604 – 1610 m. Nors statinys vadinamas pilimi, tai nebuvo krašto gynybai skirta tvirtovė, o tipiška XVII a. pr. feodalo pilis, galėjusi apginti nuo vidaus neramumų. 1759 m. dvaras atiteko Antanui Gelgaudui, su kuriuo dažniausiai ir siejamas Panemunės pilies vardas. Valdant Gelgaudams, pilies rūmai rekonstruoti, įgavo klasicizmo bruožų, pritaikant buvusią tvenkinių sistemą, įrengtas peizažinis parkas.
Pilies šeimininkas A. Gelgaudas buvo 1831 m. sukilimo vadas, tad sukilimui pralaimėjus Panemunės dvaras su pilimi atiteko carinės Rusijos iždui. Prasidėjo pilies nykimo laikotarpis. Tarpukariu vykdant žemės reformą, dvaras iš varžytinių parduotas iš Amerikos grįžusiam kunigui Antanui Petraičiui, kuris testamentu savo turtą paliko vienuoliams saleziečiams. Pastarieji ant kalvos, vadinamos Kalviniškio kalnu, pastatė laidojimo koplyčią (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22718), kurioje perlaidojo savo globėjo palaikus (per karą kunigo palaikai perkelti į Skirsnemunės Šv. Jurgio bažnyčios požemį). Vienuoliai, pilies parke aptikę du kalnelius, iškėlė versiją, kad tai kunigaikščio Vytenio ir jo žmonos kapai. Dėl šios legendos pilis ir aplink esanti gyvenvietė buvo vadinama Vytėnais.
EPD renginiai supažindins su tvarkybos darbais
Susitikimo metu aptarti ir rudenį Panemunės pilyje vyksiantys Europos paveldo dienoms (EPD) skirti renginiai (tema – ,,Įtraukiantis paveldas“). Planuojama organizuoti renginius (edukacijas, dirbtuves, paskaitas), kurie visuomenę supažindintų su įvykdytais pilies tvarkybos darbais. Renginiuose dalyvaus restauratoriai bei dailėtyrininkai, kurių dėka pilis įgavo dabartinį veidą. Organizatoriai siekia paaiškinti koncepciją, kodėl pasirinktas toks vidaus patalpų restauravimo sprendimas. Taip pat planuojama skirti dėmesio parkui. Šiuo metu dalis parko teritorijos pritaikyta turistų poreikiams, bet taip pat didelė dalis vis dar lieka nepažinta. Panemunės pilies parkas – tai puikus peizažinio parko pavyzdys, jame vyrauja vietiniai medžiai,ąžuolai, liepos, klevai bei uosiai. Kalvotas parko reljefas, tvenkiniai bei pilis sudaro harmoningą visumą. EPD metu pilies lankytojai turės progą pažinti ne tik patį pilies pastatą, bet ir aplinką, kuri yra neatsiejama komplekso dalis.
Su policija tartasi dėl apsaugos
Gegužės 27 d. įvyko susitikimas su Tauragės apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, kuriame dalyvavo Šilalės, Tauragės, Pagėgių ir Šilutės policijos komisariatų atstovai. Susitikimo metu aptarti su kultūros vertybių apsauga susiję klausimai. Nagrinėta, kaip operatyviai ir koordinuotai užkirsti kelią kultūros paveldo objektų niokojimui. Ieškota priemonių, kaip sustabdyti archeologijos objektų sužalojimus motorinėmis transporto priemonėmis, vagystes iš kultūros paveldo objektų, juodosios archeologijos atvejus. Aptartos priemonės, kaip elgtis radus atsitiktinius, galimai kultūrinę vertę turinčius radinius, ne kultūros paveldo objektų teritorijose. Per praėjusius metus Tauragės apskrityje užfiksuotos tautodailės dirbinių vagystės iš koplytėlių, sužaloti archeologinę vertę turintys objektai, nustatytos plytų vagystės iš istorinių, architektūrinę vertę turinčių pastatų. Ypatingai svarbus bendradarbiavimas tarp KPD specialistų bei policijos darbuotojų siekiant užkirsti kelią nusikalstamai veiklai prieš paveldo objektus, o taip pat operatyviai išsiaiškinti jau įvykusius nusikaltimus.
KPD informacija
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.