Palangos kurorto muziejaus istorija
Apie muziejaus steigimą Palangoje, kalbėta dar XX a. pr., kai 1907 m. liepos 27 d. buvo įkurta „Palangos bičiulių draugija“. Jos steigėjai broliai grafai Feliksas ir Aleksandras Tiškevičiai (1864–1945), profesoriai Janas Ptazyckis iš Peterburgo ir Vytoldas Vroblevskis iš Varšuvos, gydytojai Tadeuszas Zahorskis iš Vilniaus ir J. Jokielis iš Lodzės, taip pat advokatas Oskaras Szelleris iš Varšuvos. Draugijai pradžioje priklausė 32 nariai, vėliau – apie 200. Tikslas – sveikatingumo, medicinos ir kultūros raida. „Palangos bičiulių draugija“ 1913 m. išleido leidinį, kuriame aprašytos vertingos laukinių augalų rūšys, būdingos Palangos kraštui. Taip pat Poznanėje išleista dr. Stanislovo Karvovskio knyga lenkų kalba „Palanga ir Kretinga“ (lenk. „Połąga i Kretynga“), kurioje detaliai atskleidžiama ne tik krašto istorija, bet ir prieplaukos statybos darbai. XX a. pr. spaudoje, raginta rinkti eksponatus būsimam muziejui Palangoje.
Ir nors nuo Palangos krašto muziejaus kūrimo vizijos pradžios praėjo bene visas amžius, tačiau Palanga gali pasidžiaugti, kad po ilgų ieškojimų, kur turėtų įsikurti muziejus, buvo priimtas sprendimas jį įkurdinti istorinę reikšmę kurortui turinčioje viloje „Anapilis“. 2013 m. Palangos miesto savivaldybės taryba patvirtino Palangos kurorto muziejaus steigimą ir jo nuostatus. 2014 m. pradžioje, muziejuje pradėjo dirbti muziejininkai.
Palangos kurorto muziejus šiuo metu yra svarbus daugiafunkcinis centras, kuris saugo, tyrinėja ir reprezentuoja muziejines vertybes, reikšmingą Palangos vizualiojo paveldo rinkinį, archeologinių tyrimų metu Palangos mieste rastas kultūros vertybes. Muziejaus fonduose formuojami archeologijos, istorijos, fotografijos, numizmatikos, faleristikos, filatelijos, dailės, Palangos kraštotyros draugijos, privačių asmenų rinkiniai.
Vila Anapilis
Grafienės Sofijos arba „Anapilio“ vilos istorijos pradžia laikomi 1898 m., kai Paryžiuje išleistame pirmajame Palangos miesto vaizdų albumėlyje „Palangos jūros maudyklės“, (pranc. „Polonga Bains de mer“), vila pavaizduota šalia kitų 25 Palangos vaizdų. Albumas neįprastos formos: susegti septyni ąžuolo lapai išskleisti sudaro vėduoklę. Jo autorė – pirmoji moteris fotografė Lietuvoje Paulina Mongirdaitė (1865–1924).
Ankstesnių istorinių dokumentų apie šį pastatą nėra. Projekto autorius ir tiksli pastatymo data – nežinomi. Grafienės S. Tiškevičienės vila priskiriama seniesiems Lietuvos pajūrio kurorto architektūros statiniams. Neįprastos formos vilos istorija apipinta legendomis. Gajus pasakojimas, kad S. Tiškevičienė praktikavo spiritizmą ir virš palėpės įrengtame veidrodžių kambaryje bendravo su vėlėmis. Istoriniai šaltiniai tam veikiau prieštarautų, nes grafienė buvo pamaldi moteris, tad mažai tikėtina, kad galėjo užsiiminėti bažnyčios ir Biblijos smerkiama veikla.
Vila liaudyje vadinta „ana pilimi“, iš to ir kilo vėlesnis, po Pirmojo pasaulinio karo oficialiai įteisintas, jos pavadinimas. Vilos įmantrus architektūrinis ekscentriškumas aplinkiniams darė įspūdį, tuo labiau kad pastaroji iš vidaus dar ir keistai gaudė.
Palangos kurorto muziejaus eksponatai
Palangos kurorto muziejuje formuojami archeologijos, istorijos, etnografijos, dailės, ikonografijos, fotografijos, vaizdo ir garso įrašų, numizmatikos, floristikos, filatelijos, raštijos ir atskiri privačių asmenų rinkiniai. Juose kaupiami eksponatai, kurie atspindi Palangos istoriją ir jos, kaip kurorto, formavimosi raidą, išskirtinį kraštovaizdį ir savitas tradicijas, kultūrinius ir etninius pajūrio regiono turtus. Fondai papildomi autentišką, mokslinę, meninę ar kitą kultūrinę vertę turinčiais eksponatais. Rinkiniai nuolat gausėja. Unikali medžiaga tiriama, eksponuojama, skaitmeninama.
Daugiau informacijos apie muziejų: https://kurortomuziejus.lt/