Jei įsivaizduoti, kaip atrodo pasaulio kraštas, tai jis atrodo kažkaip panašiai, kaip Olando kepurė Pajūrio regioniniame parke. Vyresniems ši vieta tikriausiai labiau pažįstama iš maestro Stasio Povilaičio vaizdo klipų. Įspūdingas gamtos stebuklas, skardis kurį suformavo ledynas. 2 km į šiaurę nuo Girulių, prie Karklės esantis skardis Olando kepurės (dar vadinamas ir Olandų kepure) vardą gavo todėl, kad žiūrint iš jūros primena olandišką kepurę. Šis kalno pavadinimas oficialiai įteisintas 1818 metais.
Olandų kepurės kraštovaizdžio draustinis apima 123 ha plotą. Čia saugomas Baltijos jūros skardis ir jo gamtinė aplinka. Prieš 12-15 tūkstančių metų Lietuvos pajūryje stūksojęs ledynas atsitraukdamas suformavo moreninį gūbrį.
Aukščiausia jo viršūnė vadinama Olandų kepurės kalnu. Tai – 24 metrų virš jūros iškilusi parabolinė kopa, supustyta ant moreninio gūbrio.
Olandų kepurės kalnas yra nuolat ardomas bangų mūšos ir į pajūrį leidžiasi 16-18 metrų aukščio kriaušiu. Tokio aukšto skardingo jūros kranto Lietuvos pajūryje daugiau nėra. 2008 m. Olandų kepurės skardis įtrauktas į Gamtos paveldo objektų sąrašą. Ardomas Olandų kepurės skardis maitina smėliu puikiuosius Palangos ir Girulių paplūdimius.
Olandų kepurės kalnas nuo seno buvo apaugęs pušų ir ąžuolų sengire, sudarydamas ryškų kontrastą aplink plytinčiai pustomo smėlio lygumai (palvei), todėl kalnas buvo geras orientyras jūreiviams ir žvejams. XVII a. pabaigoje sudarant Klaipėdos uosto žemėlapius, pradėta žymėti Olandų kepurės vieta. Oficialiai šis kalno pavadinimas žemėlapiuose ir locijose buvo įteisintas 1818 metais. Tais pačiais metais ant skardžio buvo pastatyti ir įspėjamieji ženklai laivams. Greičiausiai kalnas gavo „Olandų kepurės“ pavadinimą dėl jo panašumo į olandišką kepurę, žiūrint iš jūros pusės, tačiau toks pavadinimas ilgą laiką buvo naudojamas tik jūrininkų, besinaudojusių jūriniais žemėlapiais. Vietiniai gyventojai darXIX a. – XX a. pirmoje pusėje vadino vietovę Melnmuiže (iš kurš., latv. Juodasis dvaras).
Į pietus ir į šiaurę nuo Olandų kepurės eina status senovinis Litorinos jūros kranto šlaitas, bangų suformuotas prieš 5-7 tūkstančius metų. Santykinis šio senovinio šlaito aukštis (nuo jūros terasos apačioje iki moreninio gūbrio viršuje) yra 8-21 m. Čia susidarė gilios šaltiniuotos griovos su trumpais srauniais upokšniais. XIX a. pabaigoje, apželdinant Girulių pajūrį, šiose vaizdingose vietose buvo sukurtas klaipėdiečių pasivaikščiojimams skirtas parkas, įveisti ąžuolai, bukai, platanalapiai klevai, kiti dekoratyviniai medžiai. Šlaito viršuje įrengtos regyklos su pavėsinėmis.
