Penktadienio vakarą, tyliai, ramiai nušvito nušvito Kėdainių eglutė. Didžiosios Rinkos aikštės viešnia lyg elnias devyniaragis ant savo pečių tvirtai laiko dangaus kūnus – saulę ir mėnulį. Mėnulis aukštai, nes ilgiausia žiemos naktis, o saulė žemai, nes trumpiausia žiemos diena.
Aplink juos blykčioja ne beprasmiai burbulai, bet laimė, vaisingumas, gyvybė, atgimimas, dvasios tyrumas. Tai mūsų senieji baltų simboliai.
Gruodžio 21–24 dienomis žemėje būna ilgiausia naktis ir pati trumpiausia diena, kuri pamažu pamažu pradeda ilgėti kiekvieną dieną, kol į žemę ateina pavasaris.
Žiemos saulėgrįža tai amžinas virsmas į naują būseną, saulės gimimą, naujo gyvenimo pradžią. Ji buvo švenčiama iki Kalėdų. Pasakojimuose užfiksuota, kad neva baltas elnias išbėga per saulėgrįžą, o atbėga per Kalėdas. Jo ir laukdavo tyliais, gūdžiai ir snieguotais žiemos vakarais. Laukdavo naujos pradžios ir į žemę sugrįžtančių vasaros linksmybių.
Ir pati žaliaskarė šiais metais lyg elnio devyniaragio simbolis, kuris ant savo ragų neša dangaus simbolius. Tūrinės saulės ir mėnulio dekoracijos pagamintos iš lengvo aliuminio karkaso. Jos apipintos šilta balta spalva spindinčiu LED kabeliu bei girliandomis, o dekoruotos aukso spalvos įvairaus diametro žaislais. Aplink pagrindines dekoracijas išsidėsto irgi šviečiantys baltų simboliai – žirgeliai, varnakis ir vandenys. Į juos savo tikėjimą gamtos ir aukščiausių dievų magiškosiomis galiomis buvo sudėję mūsų protėviai.
Gražioji šių metų švenčių dalis, kaip ta simbolinė šviečianti saulė, – viltis, kad žmoniją užklupusi neganda praeis. Liūdnoji, kad mes negalime apkabinti vienas kito, negalime susitikti, o dėl pandemijos suvaržymų negalime įgyvendinti visų savo gerųjų sumanymų. Tačiau viskas yra labai laikina, tereikia turėti saują kantrybės, tikėti ir nepasiduoti.
Eglutės puošimo idėją ir koncepciją pagal pateiktą temą pasiūlė ir nuo pat idėjos bei projektavimo iki gamybos ir montavimo įgyvendino UAB „Švenčių centras“.
Kėdainių savivaldybės informacija ir nuotraukos