Kelionės turi ypatingą galią paįvairinti gyvenimą pažinimo, stebėjimo, atradimo, bendravimo prieskoniais. Naujos emocijos, mintys, įspūdžiai į gyvenimą atneša pilnatvės jausmą, tad kviečiame – keliaukite! Subtiliausias Lietuvos kurortas – Neringa sukūrė turistinį maršrutą ,,Kultūros paveldo kelias“. Maršrutas bus įdomus keliautojams, ieškantiems krašto tapatybę atspindinčių vietų, architektūrinių simbolių, mažosios architektūros tyrinėtojams, kultūrinio turizmo fanams, žingeidžioms ir į pažinimo džiaugsmą orientuotoms šeimoms, norintiems pažinti Neringos žavesį ištisus metus.
Paveldo kelias jungia penkis kultūros paveldo objektus, išsidėsčiusius trijose gyvenvietėse – Juodkrantėje, Preiloje ir Nidoje. Nuo kurios Kuršių nerijos dalies pradėsite kelionę – nuo pietinės ar šiaurinės – jūsų pasirinkimas, kuris kelionei suteiks spontaniškumo ir žaismingumo pojūtį.
Mes pradėsime nuo maršruto šerdies – Preilos bibliotekos, kurios tvarkybos projektas tapo jungiančiuoju elementu kuriant kultūrines veiklas.
Tikra palaima skaityti gerą knygą ant Kuršmarių kranto – Preilos biblioteka atvira jums
Ar daug žinote bibliotekų esančių ant marių kranto? Iš pažiūros mažutė, tačiau turtinga savo dokumentų fondais. Daugiau nei 23 000 knygų turinti biblioteka pasiruošusi naujai pradžiai – ką tik atlikta pastato rekonstrukcija prikėlė ją antram gyvenimui. Bibliotekos lauko terasa ideali vieta pasveikinti kitą krantą ir sutikti rytmečio saulėlydžius. Pastatas 1907 m. statytas kaip parapijinė mokykla. Nors jis pasižymi tipine Prūsijos kaimo mokyklų architektūra, tačiau turi savito žavesio ir Preilai suteikia ypatingą aurą. Netinkuotų raudonų plytų mūro pastatas šoniniu fasadu atsuktas į marias. Įdomi detalė – mūrijant namą naudotas renesansinis mūro būdas, kai plytos mūrijamos ilgainių ir trumpainių eilėmis.
Norite pajusti kūrybinę dvasią – užsukite į Eduardo Jonušo namus!
Eduardas Jonušas – dailininkas, ypatingos genius loci pajautos asmenybė, kuri Kuršių nerijai sugrąžino kuršininkų paveldo dvasią. Jo Namuose-dirbtuvėse Nidoje galėsite susipažinti ir su menininko kūryba, ir su neįkainojama veikla, prikeliant užmirštą šio krašto istoriją ir jos reiškinius, tokius kaip vėtrungės, krikštai, medinės burvaltės, istorinio Europos pašto kelio naratyvas. Būtent šiose dirbtuvėse 1991-1993 m. buvo statytas pirmasis pokario metais kurėnas ,,Kuršis“, kuris iki šiol yra vienintelis Neringoje, plaukiojantis po marias ir puošiantis vietos kultūrinį kraštovaizdį.
Prabangiausia Kuršių nerijos vieta, kurioje dominuoja ne auksas ar sidabras, o žvejiška asketika – užsukite į Nidos evangelikų liuteronų bažnyčią ir jos kapinaites
Ar pastebėjote, kad čia nereikia pastangų mintims melstis, o sielai giedoti? Ypatingą atmosferą sukuria santūrus interjeras – sienas puošiantys autentiški krikštai, mechaninės traktūros vargonai ir meninio drožinėjimo altorius. Altoriuje – paveikslas ,,Kristus tiesiantis ranką apaštalui Petrui, bijančiam nuskęsti“, jo autorius – vokiečių ekspresionistas Ernstas Mollenhaueris. Deja, paveikslo originalas neišliko, tačiau liuteronų evangelikų bendruomenės iniciatyva buvo atkurta jo kopija.
Nidos evangelikų liuteronų kapinaitės – vienintelė vieta, kur laidojimo apeigose ilgiausiai išliko tradicija ant kapo statyti krikštus (mediniai antkapiniai paminklai-lentos). Dėmesį į unikalias kapinaites atkreipė dalininkas, Karaliaučiaus dailės akademijos absolventas Lovis Corinth – 1893 m. jis nutapė paveikslą ,,Žvejų kapinės Nidoje“, kuris dabar saugomas Miuncheno Pinatekoje (jį galite pamatyti virtualiuoju būdu suvedę paieškos žodžius ,,Lovis Corinth Nidden“). Pabandykite surasti vietą kapinaitėse, kurioje stovėjo tapytojo molbertas (toji vieta yra pažymėta, tad tereikia jūsų budrumo).
Nidos švyturys – Urbo kalno puošmena
Prie Nidos prisiglaudęs Urbo kalnas kadaise buvo milžiniška slenkančio smėlio kopa, grasinusi po savimi praryti jau trečiąją Nidos gyvenvietę. Tik žmonių sumanumo ir titaniškų pastangų dėka šiandien ji yra sutramdyta ir žaliuojanti kopa, lėtiems pasivaikščiojimams puikiai tinkanti vieta, paskelbta saugomu gamtos paveldo objektu. Ant jo viršūnės, it žibanti karūna, puikuojasi Nidos švyturys, slepiantis istoriją apie du savo gyvenimus.
Nidos švyturys turi du vardus ir du gyvenimus – Šv. Kristupo gyvenimas tęsėsi nuo pastatymo 1874 m. iki 1945 m., Šv. Petro – nuo 1953 m. iki šiandienos.
Aplink Nidos švyturį vis dar galime išvysti senojo, vokiškojo švyturio raudonų plytų mūro liekanų, išsibarsčiusių čia po jo susprogdinimo, besibaigiant Antrajam pasauliniam karui. Paieškokite jų.
Juodkrantė turi savo Bibliją?
Taip, „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“) puikuojasi istorinėje ekspozicijoje Liudviko Rėzos kultūros centre. Tokiu pavadinimu didžiulį fotoarchyvą pavadino patys senosios Juodkrantės (Schwarzort) gyventojai, kurie paraginti buvusios juodkrantiškės Elisabeth Kluwe (amžinybėn išėjusios 2005 m.), padėjo papildyti jos surinktą foto ir atvirukų kolekciją. Istorinė ekspozicija – tai savita kelionė į XIX a. pab. – XX a. pr. Juodkrantę – žymų Europos kurortą. Verta leistis į kelionę!
