Neatrasti Vilniaus rajonai: Ką aplankyti Rasose?

Istoriškai buvo sakoma, kad Rasos prasidėdavo nuo Aušros Vartų, rytinėje pusėje. O kur jų pabaiga — nebuvo žinoma. Dabar pasižiūrėjus žemėlapyje į šią pailgos formos seniūniją, matome, kad jos pradžia yra ties Olandų gatve, o pabaiga – beveik prie Rudaminos. Nors Rasos stūkso beveik prie pat senamiesčio, sostinės lankytojai dažnai nėra girdėję apie šį istoriškai turtingą rajoną.

1. XVII a. į Rasas atsikraustė misionieriai, pastatė bažnyčią ir vienuolyną. Barokinė Misionierių bažnyčia turi panašumų su žymiąja Onos bažnyčia – nors ir trimis amžiais naujesnė ir barokiniu laikotarpiu statyta, turi Vilniaus gotikos ypatybių. Anksčiau čia buvęs vienuolynas, kuriame mokėsi (bet kunigystę metė) vienas žymiausių Lietuvos architektų – Laurynas Gucevičius. Bažnyčia yra uždaryta, tačiau pasigrožėti jos eksterjeru gali visi.

   

2. Žiupronių gatvelė keletą šimtmečių buvo viena svarbiausių viso Vilniaus vandenviečių. Čia dar yra išlikęs akmeninis grindinys, o aplinkui kalvotos vietos.

3. Rasų rajone istoriškoje vietoje, kur anksčiau buvęs vienuolynas, yra įsikūręs pirmasis Lietuvoje hospisas – priežiūros namai, nepagydomai sergantiems žmonėms. Jo kieme yra Šv. Faustinos skulptūra, ši moteris yra laikoma viena žymiausių katalikių mistikių, kuri patyrė Jėzaus apsireiškimus sapnuose ir užrašė juos dienoraštyje. Ji keletą metų gyveno Vilniuje, kur ir pradėjo skelbti Viešpaties Gailestingumą.

   

4. Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia yra dar vienas įspūdingas barokinis XVIII a. mūrinis pastatas Rasų gatvėje. Po 1863-1864 metų sukilimo, carinė valdžia bažnyčią uždarė ir pakeitę pastato fasadą, įkūrė cerkvę. Tarpukariu, ji vėl buvo perimta katalikų, o po Antrojo Pasaulinio karo, bažnyčia virto kalėjimu. Sakoma, kad kaliniai mėgdavo užkilti į bažnyčios viršų ir žiūrėti į romantiškąjį Vilnių. O bažnyčios plotą nuo gatvės skiria autentiški, Teodoro Narbuto suprojektuoti vartai.

   

   

   

5. Apleistas pastatas K. Vanagėlio gatvėje buvo pastatytas tarpukario metu kaip prekinis geležinkelio sandėlis. Čia buvo įrengti bėgių tinklai ir rampos prekių krovimui. Garvežį primenantis statinys yra tarpukario retrospektyvizmo stiliaus pavyzdys. Šis pastatas yra architektūrinių stilių mišinys – baroko akcentai, tipiški bažnyčioms frontono išsūkimai, art noveau dizaino langų forma. Tuometiniu laiku tai buvo neįprastas pastatas, nes vyravo modernizmas, funkcionali, kampuota architektūra.Po Antrojo Pasaulinio karo, šalia pastato stovėdavo ilgi energetiniai traukiniai ir tiekdavo energiją visam miestui. Sovietmečiu statinys vėl buvo naudojamas kaip sandėlis ir daržovių krautuvė. Atgavus nepriklausomybę, pastatas tapo apleistu, vyko net keletas gaisrų, jame apsigyveno benamiai. Tiesiant gatvę, buvo planuojama statinį nugriauti, tačiau dabar jis vis dar tebestovi, išsikišęs į šaligatvį Drujos gatvėje (kur kadaise tekėjo Drujos upelis). Geležinkelio žymių nebelikę, jų vietoje važinėja automobiliai.

   

6. Rasose yra iki šiol veikiantys pataisos namai. Čia kadaise buvo gamybinė bazė priklausiusi įkalinimo įstaigai; nuteistieji čia atliko įvairaus tipo darbus: nuo batsiuvystės iki kanalizacijos dangčių gamybos. Vietos teritoriją juosia aukšta mūrinė siena, o pataisos namų viduje yra klasicistinio stiliaus dvarelis, deja, bet matomas tik iš paukščio skrydžio fotografijų. 

7. Lietuvos bankininkas, visuomenės veikėjas ir filantropas Juozapas Montvila Vilniuje iniciavo penkias kolonijines gyvenvietes, viena jų – Rasų kolonija. Idėjų statybai Montvila sėmėsi aplankęs Vakarų šalis. Jis manė, kad darbininkai ir kiti vidurinės klasės žmonės turėtų gyventi ne barakuose, o tvarkingai atrodančiuose namuose. XIX a. pab. – XX a. pr. architektai Stipolvskis ir Kleinas suprojektavo skirtingų tipų gyvenamuosius namus. Čia stovi ir kotedžų linija, ir atskiri namai su kiemais, vieni prašmatnesni, kiti kuklesni. Po Antrojo Pasaulinio karo nemažai daliai gyventojų teko palikti Vilnių. Tad kolonija buvo apleista, nors dabar vėl įgavo prestižišką vardą. Visgi namai čia istoriški, mūriniai, turi akmeninį grindinį ir yra prie pat miesto centro.

Po Rasas vaikščiojome projekto „Nemiegantys rajonai“ metu.