Medvėgalio archeologinis kompleksas (Šilalės r., Laukuvos sen.) yra vienas gražiausių Lietuvoje, tačiau jo archeologiniai kasinėjimai prasidėjo tik prieš 15 metų. Įvairios komplekso dalys 3 skirtingų ekspedicijų tyrinėtos 2006, 2009 ir 2016–2019 metais. Šių ekspedicijų metu sukaupta medžiaga bei atskirų jos rūšių specialūs tyrimai ir skelbiami šioje knygoje. Ją sudaro 10 autorių (6 iš jų mokslų daktarai) parengti 8 straipsniai su iliustracijomis.Didžiausią knygos dalį sudaro 2016–2019 m. kompleksą tyrinėjusio Gintauto Zabielos parengta jo archeologinių tyrimų publikacija, gausiai iliustruota tyrimų bei radinių nuotraukomis bei planais. Publikacijoje pagal komplekso sudėtines dalis (piliakalniai I ir II, papėdės gyvenvietė, spėjama kūlgrinda) skelbiama visa reikšminga šių tyrimų medžiaga pagal galimybes ją apibendrinant ir suvedant į lenteles (masiniai radiniai). Viso komplekse buvo tyrinėtas 569 m2 plotas, surasti 145 ypatieji radiniai, 719 keramikos šukių, gyvulių kaulų, molio tinko. Pagrindiniai publikacijos akcentai yra komplekso chronologija ir raida. Kiti straipsniai yra specialūs atskirų problemų tyrimai ar atliktų darbų aprašymai.
4 straipsniai skirti bendresnių komplekso pažino problemų analizei. Tomas Baranauskas išsamiame straipsnyje analizuoja Medvėgalio vietą XIV a. Žemaitijoje aptardamas tiek garsioje 1329 m. žiemą vykusioje pilies apgultyje vadovaujant pačiam Čekijos karaliui Jonui Liuksemburgiečiui dalyvavusius kilminguosius, tiek ir pačio Medvėgalio vietą XIV a. Žemaitijos struktūroje. Vykintas Vaitkevičius analizuoja Medvėgalio atveju vieną iš gausiausių Lietuvoje padavimų masyvą (apie 40 siužetų ir variantų) kreipdamas dėmesį į atskirų komplekso dalių mitologines vertes. Jurgita Viršilienė aptaria komplekso pradinio pažinomo ir saugojimo XX a. peripetijas akcentuodama XX a. 4 dešimtmetyje atliktų darbų svarbą. Irena Zemlienė pristato komplekso tvarkymo 2003–2013 m. darbus išskirdama 2006 m. atliktus didžiulius jo pritaikymo lankymui darbus.
3 straipsniai parengti atskirų komplekso archeologinių tyrimų medžiagos dalių analizės pagrindu. James Erickson ir Gary Running skelbia 2016 m. piliakalnių tyrimo georadaru duomenis parodydami šio metodo galimybes. Jurga Bagdzevičienė ir Audronė Bliujienė analizuoja tyrimų metu surastų geležies amžiaus – viduramžių bronzinių dirbinių (viso 17) metalografinę sudėtį atkleisdama jų gamybos ir padirbimo tendencijas. Giedrė Piličiauskienė analizuoja osteologinės medžiagos (gyvulių kaulų) rinkinį pastebėdama ne visiškai būdingą jų rūšinę sudėtį.
Knygos pabaigoje pateikiama jos trumpa anotacija anglų ir rusų kalbomis. Leidinys orientuotas tiek į specialistus – mokslininkus, tiek ir platesnę auditoriją, besidominčią Lietuvos praeitimi, piliakalniais. Tikimės, kad jis prisėdės prie Lietuvos kultūros paveldo sklaidos ir populiarinimo.
Projektą dalinai finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
Kultūros paveldo departamento informacija