Muziejai Zarasuose – jūros muziejus ne tik gali būti prie pajūryje.
Antalieptės kraštotyros muziejus
Antalieptės krašto muziejaus įkūrėjas – Algimantas Žilėnas. Muziejus įkurtas Antalieptės vidurinės mokyklos labai kukliose patalpose. Kambarėlis, kuriame buvo pradėtos kaupti kraštotyrinės vertybės, buvo labai mažas – vos 18 kvadratinių metrų. Už labai kuklų atlyginimą muziejui vadovavo istorijos mokytojai. Ilgiausiai – Jonas Vitkauskas.
1976 metais likvidavus Antalieptės žemės ūkio technikumą atsirado galimybė muziejaus patalpas praplėsti. 2003 metais rugpjūčio mėnesį po vasaros atostogų buvo pastebėta, kad muziejus apiplėštas. Nenaudėlių, kurie suniokojo muziejų, taip niekas ir nesurado. Likusios vertybės buvo sukrautos garaže, o pats muziejus nustojo egzistavęs.
Spaudžiant vietos kraštotyrininkams, ypač Vytautui Indrašiui, muziejaus gaivinimu susirūpino mokyklos vadovai ir istorijos mokytoja Danutė Mickevičiūtė. 2006 metais buvo paskirta lietuvių kalbos klasė, kur buvo eksponuojami buvusio muziejaus eksponatai. 2011 metais Antalieptės mokykla uždaryta.
2012 m. eksponatai perkelti į Antalieptės daugiafunkcinį centrą. Dabar turima per 300 eksponatų. Jie visi rūpestingai inventorizuojami, sisteminami. Šiuo metu muziejų prižiūrį mokytojas Vincas Kibirkštis. Jam nuoširdžiai padeda seniūnijos darbuotojos Aušra Kastanauskienė ir Audrutė Saulienė. Darbo valandomis joms prieinamas muziejaus raktas ir jos lankytojus noriai supažindina su muziejaus vertybėmis.
Gražutės regioninio parko Lankytojų centras su Salako krašto etnografine ekspozicija ir Vidos Žilinskienės ,,Jūrų muziejus”
Lankytojų centras – tai vartai į Gražutės regioninį parką, vieta, kurioje geriausia suplanuoti ir pradėti savo kelionę po parką. Lankytojų centre teikiama profesionali, visapusiška informacija apie Gražutės regioninio parko lankytinas gamtos ir kultūros paveldo vertybes, kraštovaizdį ir biologinę įvairovę. Jums nemokamai suteiksime išsamią informaciją apie muziejus, amatų centrus, pažintinius takus, vandens ir dviračių trasas, stovyklavietes bei naudingą informaciją apie kaimo turizmo sodybas, maitinimą bei įvairias aktyvaus poilsio galimybes Gražutės regioniniame parke. Apsilankę centre galėsitės naudotis Wi-Fi, įsigyti parko lankytojo bilietą, suvenyrų. Lankytojų centre be gamtinės ekspozicijos, pristatančios Gražutės regioninio parko įvairovę yra ir Salako krašto etnografinė ekspozicija. Ši supažindina su XIX a. pabaigos – XX amžiaus salakonų gyvenimo būdu, buitimi ir joje vyravusiais rakandais, miestelėnų charakteriu, gražiausiomis krašto šventėmis, senaisiais amatais, verslais, miestelio įžymybėmis ir tautinėmis mažumomis. Ekspozicijoje randamos senosios fotografijos, žemėlapiai ir restauruoti eksponatai supažindina su Salako krašto istorija. Salako krašto etnografinėje ekspozicijoje galima pavartyti ir paskaityti 40-ies rankraščių rinkinį. Tai labai išsamiai ir kruopščiai surinkta mokytojos Vidos Žilinskienės medžiaga apie Salako krašto sakmes, padavimus, išnykusius kaimus, žmones, amatus, šventes ir žaidimus, savanorius, kultūros paveldą, miestelio raidą. Bibliofilai gali patyrinėti senų knygų kolekciją, kurioje daugiausia XX amžiaus pradžios Lietuvos mokyklose naudoti vadovėliai, metodiniai leidiniai mokytojams. Teologinį skyrelį sudaro XIX amžiaus pabaigoje naudotos maldaknygės, kantičkos bei teologijos vadovėliai. Gražutės regioninio parko Lankytojų centre jau daugiau nei 10 metų veikia ir V. Žilinskienės „Jūrų muziejus“. Gražutės regioninio parko lankytojų centre įsikūręs Vidos Žilinskienės „Jūrų muziejus“ yra bene labiausiai nuo vandenyno nutolęs jūrų muziejus. Jūrų muziejus – tai unikali per 50 metų kaupta jūros gyvūnų, spalvingųjų koralų, kriauklių, suvenyrų ir fosilijų kolekcija. Pasak kolekcionierės mokytojos Vidos Žilinskienės, eksponatų skaičius jau perkopė 4 tūkstančius ir tai dar ne pabaiga. Atvykusius nustebins didžiulis omaras, Japonų jūros ežiukas, džiovintas rykliukas, plėšrūnė piranija, Indonezijos salose naudoti kriauklės – pinigėliai, o gerasis Kaukutis išpildys gražius jūsų norus. Apsilankę muziejuje išgirsite ne tik kvapą gniaužiančių istorijų apie pavojingas jūrų keliones, nuodingąsias kriaukles, gydomuosius sepijų miltelius, bet ir pamatysite gausybę neįprastų ir neregėtų jūros gelmių gyventojų. O jei labai pasiilgote jūros, tikrai išgirsite ją, kriauklėse ošiančią. Kas 1000 lankytojas laimi specialų V.Žilinskienės prizą. Kokį? Atvykite, galbūt šįkart laimė nusišypsos jums.
Kalbininko Kazimiero Būgos memorialinis muziejus
Muziejaus ekspozicijose pasakojama apie garsaus kraštiečio mokslo metus, profesinę veiklą, mokslo darbus ir jo atminimo įamžinimą, eksponuojamos šeimyninės nuotraukos ir relikvijos, viename kambarių autentiškais baldais ir daiktais atkurtas K. Būgos gyvento laikmečio interjeras. Pabuvoję taip mylėtoje K. Būgos gimtinėje, įprasminsite savyje kiekvieno mūsų įgimtus dalykus: tėvų žemės, papročių ir kalbos amžinumą.
Kultūros centras Dusetų dailės galerija
Dusetų dailės galerijos kūrimosi pradžia – 1972-ieji. Tais metais Dusetų Kazimiero Būgos vidurinėje mokykloje (dabar Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija) mokytojo, dailininko, vėliau mokyklos pavaduotojo, direktoriaus Raimondo Gapšio rūpesčiu buvo įvestas sustiprintas dailės mokymas. Miestelyje susibūrė gabių dailės mokytojų, atsidavusių ne tik pedagogikai, bet ir kūrybai, branduolys. Dailininkų pedagogų Romualdo Pučeko, Eugenijaus Raugo ir Alvydo Stausko iniciatyva, pritariant tuometiniam Zarasų rajono merui Benjaminui Sakalauskui ir miestelio seniūnui Stanislovui Vėgneriui, 1995 m. liepos 6 d. seniūnijos patalpose buvo atidaryta bene pirmoji mažame Lietuvos miestelyje profesionalaus meno galerija ir surengta pirmoji Dusetų krašto dailininkų kūrybos paroda.
Svarbiausias galerijos tikslas – suburti Dusetų krašte gimusius, gyvenančius ir kuriančius dailininkus, fotografus, pristatyti jų kūrybą organizuojant parodas ne tik Dusetose, bet ir kituose Lietuvos miestuose, užsienyje.
Per dvidešimt tris Dusetų dailės galerijos veiklos metus susiklostė įvairios tradicijos. Kiekvienų metų liepos mėnesį, minint galerijos įkūrimo datą, eksponuojami naujausi Dusetų krašto dailininkų ir fotografų kūriniai. Rengiamos tradicinės Sėlių krašto dailininkų miniatiūrų parodos, kuriose dalyvauja ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos menininkai. Jau devyneri metai Respublikinių tradicinių žirgų lenktynių proga organizuojamos parodos „Žirgas dailėje“ arba „Žirgas fotografijoje”, kuriose aktyviai dalyvauja menininkai ne tik iš įvairių Lietuvos vietovių, bet ir užsienio. Galerijoje rengiami klasikinės muzikos ir poezijos vakarai, paskaitos apie dailę ir fotografiją, knygų ir drabužių kolekcijų pristatymai. Įvairių renginių buvo surengta daugiau kaip penkiasdešimt. Vykdoma edukacinė veikla, rengiamos mokinių kūrybos parodos ir jų aptarimai. Mokiniai supažindinami ne tik su šio krašto, bet ir kitų garsių menininkų darbais, taip formuojama profesionalaus meno samprata. Kaupiamas archyvas apie vykusius renginius, renkama informacija apie Dusetų krašto dailininkus, fotografus, jų kūrybą. Išleista beveik 30 leidinių apie galerijos veiklą, menininkus, vykusių parodų katalogai. Galerijos dailininkai rengia plenerus ir aktyviai dalyvauja kitų rengiamuose pleneruose, simpoziumuose Lietuvoje bei užsienyje.
Ramūno Čižo alaus darykla ir senovinių alaus įrankių ekspozicija
Ramūnas Čižas – ketvirtas aludaris giminėje, gaminantis alų, kurio receptūra šeimoje žinoma nuo 1863 m. R. Čižas – kulinarinio paveldo pradininkas Zarasų krašte. Vasaros metu galima bus paragauti stirnienos, elnienos, šernienos, bebro, ir laukinių paukščių. Jų gamybai naudojami tik lietuviški produktai, maistas ruošiamas pagal tikrus senovinius lietuviškus receptus. Čia taip pat įsteigta senovinių alaus gamybos įrankių ekspozicija, kurioje eksponuojami Broniui Čižui priklausę alaus gamybos įnagiai bei naudoti daiktai. Lankytojai supažindinami su alaus gamybos eiga nuo miežio grūdo paruošimo iki galutinio produkto, ekspozicijos patalpose vyksta alaus degustacija.
Stelmužės bažnytinio meno muziejus Viešpaties Jėzaus kryžiaus bažnyčioje
Senoji Stelmužės bažnyčia laikoma seniausia medinės architektūros palikimu Lietuvoje. Pastatyta prieš 1596 m. kaip kilmingos, iš Vestfalijos kilusios giminės fon Berkų šeimos koplyčia.
Nors Įvairiuose šaltiniuose pateikiama, kad ji galutinai įrengta 1650 m. Zarasų krašto muziejaus knygoje ,,Stelmužės XVII A. Dvaro istorija“, minima, kad ji galėjo būti pastatyta 1613 m., nes yra išlikę foto su 1613 m. bažnyčios varpų įspaudais. Tačiau rankraštyje „Fon Berkenų šeimos istorijos nuo XV a. iki šių dienų“ minimas faktas bažnyčios pastatymą nukelia keliasdešimt metų atgal, ir darosi aišku, kad tuo metu bažnyčia pastatė ne fon Folkerzambai, kaip plačiai pateikiama įvairiuose šaltiniuose, o fon Berkų giminė.
Svarbu tai, kad tame krašte panašiu metu kūrėsi Egipto liuteronų bendruomenė, 1567 metų vasario 28 dieną kartu su Kuržemės hercogo įsakymu pradėjo statyti naują bažnyčią. Nuo 1584 m. ši bendruomenė turėjo savo pastorių. XVI ir XVII amžių sankirtoje šalia Egipto liuteronų bendruomenės išaugo nedidelė Vilkumiestės gyvenvietė, kurios vardu latviškai ir vadinama ši bendruomenė. Egipto liuteronų bendruomenė turėjo keletą medinių bažnyčių, paskutinė jų buvo sunaikinta 1812 metais, karo su prancūzais metu. Rankraštyje minimas labai įdomus faktas „Dar šiandien Šteinenzėje stovi XVI a. koplyčia, vadinama Berkenų koplyčia, kurios chore yra keturių dalių švino rėmu langas, kurio dviejose viršutinėse stiklo dalyse pavaizduotas Berkenų herbas. Šioje koplyčioje nuo 1596 m. tarnavo pastorius iš Egipto, gyvenęs kaimyniniame Fiurstenbergų (Fürstenberg) dvare.“
Stelmužės bažnyčios interjeras įrengtas 1713 m. Jame gausu vertingų baroko stiliaus puošmenų: bareljefų, horeljefų, skulptūrų, spirališkų kolonų, originalios medinės ornamentikos. Nuo 1808 m. bažnyčia priklauso katalikams. Muziejus bažnyčioje įkurtas 1997 m.
Zarasų krašto muziejus
Apsilankę muziejuje galėsite apžiūrėti ekspozicijose įamžintą krašto istoriją, senus dokumentus, žvejybos ir medžioklės įrankius bei trofėjus, bažnytinę literatūrą, rūbus, kraštiečio dailininko M. Šileikio darbus, sakralines skulptūras, kraštui būdingų senovinių audinių ir lovatiesių pavyzdžius. Muziejuje nuolatos veikia ir įvairios laikinos parodos, vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, valstybinių švenčių minėjimai. Muziejus ir viešoji biblioteka veikia ketvirtajame dešimtmetyje pastatytoje puikios architektūros progimnazijoje. Taip Zarasų krašto muziejuje galite užsisakyti vieną iš daugybės organizuojamų edukacinių programų.
Poeto A. Vienažindžio visuomeninis – memorialinis muziejus
Poeto kunigo Antano Vienažindžio visuomeninis memorialinis muziejus įkurtas 1972 m. senelio name, Gipėnų kaime. Remiantis įvairiais Vienažindžių giminės faktais sprendžiama, kad XIX a. pradžioje statytoje sodyboje bėgo liaudies dainiaus A. Vienažindžio vaikystė. Sodyba Gipėnuose išlikusi beveik nepakitusi. Ilgas senovinis, galu į kelią gyvenamasis namas su erdvia ir šioms vietoms būdinga priemene, kažkada buvo dengtas šiaudais. Gražu poeto tėviškėje ir dabar, džiugu užsukti į tvarkingai prižiūrimą sodybą, kur dabar šeimininkauja poeto giminaičiai. Dalis šio erdvaus namo skirta dainiaus atminimui. Muziejuje eksponuojami autentiški baldai, poeto rankraščių faksimilės, jo kūrybos rinktinės ir kita.
Muziejus globojamas poeto giminaitės O. Juodelienės. Muziejaus įkūrėjas – garbės kraštotyrininkas, technikos mokslų daktaras, kultūros veikėjas Algimantas Žilėnas (1930 -1993).
Antalieptės energetikos muziejus
Antalieptės bendruomenės ir Vilniaus universiteto Jaunųjų energetikų klubo įkurtas energetikos muziejus. Ekspozicija sudaryta iš kelių dalių: muziejuje iliustruota energetikos raida nuo akmens amžiaus iki moderniųjų laikų, taip pat daug dėmesio skirta vietiniam objektui – Antalieptės hidroelektrinei ir jos istorijai. Muziejuje yra jaunimo sukurtų interaktyvių eksponatų, iliustruojančių įvairius su energetika susijusius procesus bei įrenginius.
Švietėjo Antano Poderio memorialinis muziejus
Poderio memorialinio muziejaus pirmajame aukšte veikia Salako krašto švietimo raidos ekspozicija, antrajame – mokyklos įkūrėjo Antano Poderio gyvenamieji ir darbo kambariai, ūkiniame pastate yra etnografinė ekspozicija.
Tiltiškių vandens malūnas
Didžiausia Zarasų krašto upė Šventoji buvo viena patogiausių upių vandens malūnų statybai. Senasis Tiltiškių vandens malūnas stovėjo 150 metrų toliau nuo dabartinio. Be paprastų dviejų girnų, kruopinės, čia buvo veliamas milas, pjaunamos lentos. Malūne veikė elektrinė, gaminusi elektros energiją ir tiekusi į Tiltiškių kaimo ir Salako miestelio gyventojų elektros energijos tinklus. Malūną ir Salaką jungė pirmoji Zarasų krašte aukštos įtampos elektros tiekimo linija su dviem transformatorinėmis. 1979 m. Zarasuose buvo įrengtas nedidelis energetikos muziejus, tačiau jam plėsti nebuvo patalpų. 1982 m. seną ir apleistą Tiltiškių vandens malūną suremontavo Zarasų elektros tinklų rajono darbuotojai ir 1986 m. spalio 20 dieną muziejus buvo atidarytas lankytojams. Bėgant laikui keitėsi malūno savininkai ir ekspozija išgabenta…
Šiuo metu:
Pagrindinis ir originaliausias muziejaus eksponatas – tai pats vandens malūnas išlikusios originalios girnos, keltuvas, autentiški vitražai. Didžiąją muziejaus dalį užima senoviškų radijo aparatų kolekcija: nuo seniausios detektorinės radijos, vienos pirmųjų garso laikmenų gramofoninės plokštelės iki Kauno radijo gamykloje gamintos magnetolos. Malūno lankytojai, užsukę, galės padegustuoti mūsų krašto gėrimų ir patiekalų. Čia galima užsisakyti pobūvius, vakarones su gyva muzika, pasimėgauti pirties ir tekančio vandens malonumais. Taip pat galite paragauti vietinių šeimininkių paruoštų sraigių.