Palangos gintaro muziejus
Grafo Felikso Tiškevičiaus dvare Lietuvos dailės muziejui priklausantis Gintaro muziejus įkurtas 1963 m. rugpjūčio 3 d. Pačiame Birutės parko centre esančiuose didinguose rūmuose įrengtas muziejus – vienas lankomiausių šalyje.
Vieną gausiausių pasaulyje gintaro inkliuzų ir unikumų kolekciją turinčiame muziejuje iš viso yra virš 30 tūkst. eksponatų.
Pirmajame aukšte esančios rūmų erdvės lankytojus žavi atnaujintais istoriniais rūmų interjerais, pasakojančiais apie grafų Tiškevičių gyvenimą šiuose rūmuose. Palangos bei grafų Tiškevičių istorija besidomintiems lankytojams pristatomos autentiškai įrengtos erdvės: Holas, Renginių salė, Raudonasis salonas, Didysis salonas, Grafienės kabinetas, Mėlynasis salonas, Jaunojo grafo kabinetas, Mažasis salonas.
Šiose reprezentacinėse rūmų salėse atkurta aristokratų rezidencijos aplinka, kurioje eksponuojami XVIII amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios didikų rūmų interjerų kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus išsaugotų grafų Tiškevičių, kitų Lietuvos didikų rūmų bei privačių kolekcijų. Interjerų ekspozicijos autorius – Romualdas Budrys.
Antrajame aukšte pristatoma unikali gintaro ekspozicija, kuri supažindina su gintaro susidarymu, prekybos keliais, gavyba, apdirbimu. Po 2015 m. renovacijos ji papildyta archeologiniais eksponatais, atnaujinta ir inkliuzų kolekcija. Lankytojai gali išvysti visiškai naują gintaro morfologijos ekspoziciją. Pirmajame aukšte į laikinas parodas kviečia Koplyčios parodų salė.
Palangos kurorto muziejus
Idėja kurti Palangos krašto muziejų gimė dar praėjusio šimtmečio pradžioje. Bendraminčių, susibūrusių į „Palangos mylėtojų draugiją“, susirinkimų metu. Šiek tiek vėliau, pasirodžius I. Končiaus ir V. Ruokio knygai „Palangos kraštas“, ši mintis dar labiau paplito. Vis garsiau ir dažniau buvo kalbama apie būtinybę Palangai turėti savo krašto muziejų.
Nuo 1967 m. patvirtinus kultūros apsaugos įstatymą ir visoje šalyje suaktyvėjus kraštotyrinei veiklai, Palangoje aktyviai pradėjo veikti LTSR Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija, kurios pirmininke tapo į pensiją išėjusi lietuvių k. mokytoja Emilija Adiklienė. Ji su bendraminčiais kraštotyrininkais rengdavo įvairius susibūrimus, kuriuose buvo pasakojami reikšmingiausi su Palanga susiję įvykiai ir pristatomos ryškiausios asmenybės, prisidėjusios prie Palangos miestelio puoselėjimo. Vienas iš pačių svarbiausių ir ilgiausiai trukusių kraštotyros draugijos darbų buvo eksponatų būsimam muziejui rinkimas.
Nors palangiškiai kraštotyrininkai nuolat varstė valdininkų duris, bet išspręsti pagrindinės muziejaus neįkūrimo priežasties vis nepavykdavo. Muziejui ilgą laiką nebuvo rastos tinkamos patalpos. Dėl šios priežasties kraštotyrininkų surinkti eksponatai buvo kilnojami iš vienos vietos į kitą. Netgi kurį laiką saugomi rūsiuose. Tik 1982 m. 2044 palangiškių surinkti eksponatai buvo perduoti tuometiniam LTSR Istorijos-etnografijos muziejui, kuris ruošėsi įkurti savo filialą Palangoje. Deja, 1989 m. birželio 7 d. buvo atidarytas ne Palangos miesto etnografijos ir istorijos muziejus, bet Jono Šliūpo memorialinis muziejus. Taip Palanga vėl liko be savo miesto muziejaus ir, galima sakyti, prarado beveik 20 metų kraštotyrininkų rinktus eksponatus.
Ir nors nuo Palangos krašto muziejaus kūrimo vizijos pradžios praėjo bene visas amžius, tačiau Palanga gali pasidžiaugti, kad po ilgų ieškojimų, kur turėtų įsikurti muziejus, buvo priimtas sprendimas jį įkurdinti istorinę reikšmę kurortui turinčioje viloje „Anapilis“. 2013 m. Palangos miesto savivaldybės taryba patvirtino Palangos kurorto muziejaus steigimą ir jo nuostatus. 2014 m. pradžioje, muziejuje pradėjo dirbti muziejininkai.
Antano Mončio namai – muziejus
Apsilankymas A. Mončio namuose – muziejuje įspūdį paliks ne tik meno mėgėjams, bet ir vaikams. Kodėl? Vykdant menininko valią, čia lankytojai skulptūras gali liesti rankomis!
Lietuvos menininkas, skulptorius modernistas A. Mončys gimė Mončių kaime, Kretingos rajone. Antrojo pasaulinio karo audrų nublokštas į Vakarus, gyveno ir kūrė Prancūzijoje.
Muziejaus antrajame aukšte eksponuojami po menininko mirties Lietuvai padovanoti darbai- per 200 skulptūrų, piešinių, grafikos darbų, koliažų, švilpių, kaukių. Pirmasis muziejaus aukštas veikia kaip parodų salė su nuolat besikeičiančia ekspozicija.
Tremties ir rezistencijos muziejus
Tai nedidelis muziejus Palangos kurorto centre. Jame galima rasti informacijos ir apžiūrėti ekspoziciją apie istoriškai tragišką, bet taip pat itin svarbų Lietuvos laikotarpį. Muziejuje gyvai pasakojama apie sunkų, bet atkaklų siekį bet kokia kaina iškovoti Lietuvos – kaip nepriklausomos valstybės – vardą ir vidumi visad išlikti lietuviu.
Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus
Istorijos mėgėjus neabejotinai sudomins Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus. Žymus Lietuvos XX a. pradžios visuomenės veikėjas, gydytojas Jonas Šliūpas 1930 m. persikėlė gyventi į Palangą. Būtent J. Šliūpo dėka 1933 m. Palangai buvo suteiktos miesto teisės, ir jis buvo išrinktas pirmuoju Palangos burmistru.
Jo sodyboje 1989 m. liepos mėnesį atidaryta J. Šliūpo memorialinė ekspozicija, čia taip pat eksponuojami Palangos miesto, apylinkių istorijos ir etnografijos fragmentai, pristatoma „Aušros“ ir „Varpo“ epocha.
Šunų muziejus
Šunų muziejus – tai privati Vidos ir Vytauto Kusų suvenyrinių šunų kolekcija, kurioje virš 6000 eksponatų iš 40 pasaulio šalių, iš 27 skirtingų medžiagų.
Žinomas menininkas Vytautas Kusas su žmona Vida 2009 metais įkūrė vienintelį Baltijos šalyse Šunų muziejų. Šiandien muziejus įdomus ne tik vaikams, jaunimui, bet ir suaugusiems savo unikalia ekspozicija, daugiausia tai – suvenyrinės šunų skulptūros.
Užsukę aplankyti Šunų muziejų, turėsite galimybę pamatyti ir dailininko, poeto Vytauto Kuso meno galeriją, kurioje gausu originalių tapybos darbų, unikalių meno kūrinių iš įvairių paukščių kiaušinių ir miniatiūrinių darbų, užregistruotų agentūros ‚Factum“ Lietuvos rekordų.
Šaltinis: Palangos turizmo informacijos centras