Muziejai Kaune – tarpukario istorija, gyvūnai, sportas ir daug kitų teminių muziejų rasite Kaune. Kultūros ir meno istorija Kauno muziejuose.
Lietuvos zoologijos sodas
Lietuvos zoologijos sodas pirmą kartą duris atvėrė 1938 m. liepos 1 d. Jį įkūrė žymus gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas (1882-1970). Įkūrus zoologijos sodą, svarbiausias profesoriaus siekis buvo šviesti lankytojus apie gamtosaugą ir nykstančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimą. Lietuvos zoologijos sodas tęsia pradėtus profesoriaus Tado Ivanausko kilnius darbus dar ir šiandien. Kauno miesto gyventojai bei svečiai, apsilankę Lietuvos zoologijos sode, gali pamatyti per 2000 gyvūnų atstovaujančių virš 200 rūšių iš viso pasaulio – nuo smulkiausio vabzdžio iki aukščiausios žirafos. Jų tarpe yra ir nykstančių rūšių, kurioms viena iš pagrindinių grėsmių – buveinių nykimas ir naikinimas. Lietuvos zoologijos sodas siekia išsaugoti retas ir nykstančias laukinių gyvūnų rūšis bei kviečia lankytojus pamatyti sukauptą gyvūnų kolekciją.
Kauno miesto muziejaus tautinės muzikos skyrius
Tautinės muzikos skyriuje šiuolaikiškai ir interaktyviai pristatoma lietuvių tradicinė muzika ir kultūrinis liaudies muzikavimo kontekstas. Modernioje ekspozicijoje galima ne tik apžiūrėti unikalius senuosius lietuviškus muzikos instrumentus, bet ir išgirsti jų muzikos, pagroti, sudainuoti sutartinių karaokę ir net peržiūrėti postfolkloro atlikėjų vaizdo klipus. Patekus į kiemą, žvilgsnį patraukia XVI a. gotikinio stiliaus pastatas, kuriame eksponuojami bendratautiniai muzikos instrumentai. Skyriuje kasmet rengiami koncertai, „Etno palėpės“ renginiai, o kartą per mėnesį – ypač išpopuliarėję tradicinių šokių vakarai.
Kauno miesto muziejus skirtas miesto istorijai, kultūrai ir legendiniams miestiečiams įamžinti. Muziejus vienija penkis skyrius: Rotušės, Pilies, Tautinės muzikos, M. ir K. Petrauskų bei Juozo Gruodžio skyrius.
Sakralinis muziejus Pažaislio vienuolyno ansamblyje
Pietinė oficina pastatyta XVII – XVIII a. sandūroje. XVIII a. tebevykstant vienuolyno statyboms ji tarnavo kaip gyvenamasis namas su virtuve, amžiaus pabaigoje kamalduliai pradėjo naudoti pastatą kalvystės darbams. Pravoslavai oficinoje įsirengė žiemos cerkvę, Šv. Kazimiero kongregacijos seserys – miltų saugyklą. Po 1985 m. rekonstrukcijos patalpas planuota panaudoti muziejaus kavinei, bet pasikeitus šalies santvarkai ir vienuolyno šeimininkams planai liko neįgyvendinti. 2011 m. pietinė oficina pilnai renovuota EEE finansinių mechanizmų, valstybės biudžeto ir seserų kazimieriečių lėšomis. Čia įkurta ekspozicija ir edukacinė klasė.
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, įsteigtas 1921 m., yra vienas seniausių ir didžiausių dailės muziejų Lietuvoje. Tai yra vienintelė vieta pasaulyje, kur sukauptas beveik visas įžymiausio lietuvių dailininko, kompozitoriaus, literato ir visuomenės veikėjo M. K. Čiurlionio (1875–1911) kūrybinis palikimas. M. K. Čiurlionio galerijos patalpose eksponuojami genialaus lietuvių menininko tapybos ir grafikos darbai. Muzikos salėje galima pasiklausyti M. K. Čiurlionio muzikos kūrinių įrašų. Muziejuje tai pat organizuojami įvairūs kultūriniai renginiai: vaikų ir profesionalių atlikėjų koncertai, knygų pristatymai, paskaitos, seminarai, mokslinės konferencijos, vedamos ekskursijos, o vaikų ir jaunimo laukia specialiai jiems parengtos edukacinės programos.
IX fortas muziejus
IX fortas – vienas iš Kauno tvirtovės gynybinių įtvirtinimų, valstybės saugomas istorijos ir architektūros paminklas. IX forte veikia muziejus, kuriame lankytojai supažindinami su įdomia ir savita Kauno tvirtovės gynybinių įtvirtinimų karine architektūra, Pirmojo pasaulinio karo ginkluotės ir ekipuotės pavyzdžiais. Lydimi ekskursijų vadovo lankytojai gali apžiūrėti gynybinės sienos ir poternų vidų. Kita ekspozicijos dalis pristato Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo filialo periodą ir supažindina su kalinių buitimi, atkuria NKVD vykdytų represijų epizodus, atskleidžia nacių vykdytų nusikaltimų mastą. Autentiškose kamerose, kurių sienose yra išlikusių žmonių priešmirtinių įrašų, įrengta didelė ekspozicija, atskleidžianti žydų tautos tragediją Lietuvoje, pasakojanti apie Kauno getą ir žudynes. Masinių žudynių vietą ženklina skulptoriaus Alfonso Ambraziūno sukurtas 32 m aukščio trijų skulptūrinių grupių monumentas. Kauno IX forto muziejus – palanki vieta šeimoms, moksleiviams, organizuotoms grupėms ir pavieniams lankytojams turiningai praleisti laiką ir pažinti istoriją.
Muziejuje vyksta įvairūs renginiai ir minėjimai, lankytojams teikiamos ekskursijų vadovų paslaugos, organizuojami edukaciniai užsiėmimai, suteikiama galimybė su ekspozicija susipažinti naudojantis audio ir videogidu.
A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus (Velnių ekspozicija)
Unikalus ir vienintelis pasaulyje. Toks apibūdinimas tinka pristatant Velnių muziejų. Dabar jau plačiai pasaulyje žinoma kolekcija pradėta rinkti žymaus lietuvių dailininko, visuomenės veikėjo, profesoriaus Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966). Vieninteliame pasaulyje Velnių muziejuje saugoma per 3 tūkstančius velniukų – vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių, suvenyrų, kaukių ne tik iš Lietuvos, bet net iš 70 pasaulio šalių. Kasmet jame lankosi tūkstančiai svečių, kuriems itin smalsu patiems pažvelgti į šią paslaptingą mitologinę būtybę. Velnių muziejuje rasite eksponatų, puikiausiai atitinkančių ir Jūsų pačių charakterį. Gyvuoja graži tradicija – svečiai gali muziejui padovanoti velniuką.
Velnių muziejus – TIF (Tourism information friendly) vieta. Čia galite rasti pagrindinę turistinę informaciją: miesto žemėlapį, miesto turisto gidą ir gauti atsakymus į svarbiausius turistinius klausimus.
Sugiharos muziejus
Viešoji įstaiga „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ įkurta 1999 m. gruodžio mėnesį Lietuvos ir Belgijos intelektualų ir verslininkų pastangomis – prof. Egidijaus Aleksandravičiaus, politiko ir verslininko Ramūno Garbaravičiaus bei verslininko Freddie Opsomerio. Fondo iniciatoriai siekė sutelkti intelektines pastangas ir lėšas tam, kad Lietuvoje būtų įamžintas Japonijos diplomato Chiune Sugiharos atminimas. Ch. Sugiharos vardas greta tuometinio Nyderlandų garbės konsulo Kaune Jano Zwartendijko ir kitų negausių pasaulio valstybių diplomatų, kurie ryžosi padėti mirties akivaizdoje atsidūrusiems Europos žydams, vardų primena dabarties kartoms grėsmes, slypinčias žmonijos prigimtyje, rodo tolerancijos, gerumo ir teisingumo pavyzdį.
Kauno paveikslų galerija
Galerija atidaryta 1979 m. (architektai Liucija Gedgaudienė, Jonas Navakas). Ji buvo skirta vieno žymiausių kolekcininkų Mykolo Žilinsko Kauno miestui dovanotai kolekcijai. Tačiau netrukus paaiškėjus, kad visi kolekcijos eksponatai šiame pastate netilps pradėta projektuoti naujus rūmus.
Dabar šioje galerijoje rengiamos lietuvių ir užsienio dailininkų parodos, eksponuojama šiuolaikinė Lietuvos dailė, pasaulio lietuvių dailė, pristatomos bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“ parodos. Įrengtas Jurgio Mačiūno Fluxus kabinetas. Jame eksponuojami J. Mačiūno, Jono Meko, Josepho Beuyso, Mieko (Chieko) Shiomi, Beno Vautiero, George‘o Brechto ir kitų Fluxus judėjimo dalyvių kūriniai – netradicinės knygos, pašto meno pavyzdžiai, spaudiniai, objektai ir t.t. Greta – lietuvių autorių (Jolantos Janavičienės, Jurgio Janavičiaus, Redo Diržio, Naglio R. Baltušniko, „Post-Ars“ grupės, Kęstučio Grigaliūno darbai, dedikuoti šiam judėjimui. Lankytojai gali susipažinti su Ay-O instaliacija „Juodoji skylė“ ir Takako Saito instaliacijomis „Mano mano Theatre“ bei „Takako‘s do it yourself shop „You + ME“ – parduotuvėle „Aš ir tu“. Galerijoje rengiamos edukacinės programos įvairaus amžiaus lankytojams – nuo vaikų iki senjorų.
Kauno miesto muziejaus rotušės skyrius
Kauno miesto muziejaus istorijos pradžia – 1882 metai, kai Kaune pradėta statyti pirmaklasė tvirtovė. Tuomet, kasant tranšėjas fortams, su kitais ekspertais dirbęs inžinierius E. I. Golyškinas pastebėjo įdomių paleontologijos pavyzdžių ir pradėjo juos rinkti. Surinkęs nemažą radinių kolekciją (apie 1000 vienetų) bei pasitaręs su Peterburgo imperatoriškąja archeologijos komisija, nutarė ją perduoti Kauno miesto valdybai. Kolekcijos perduotos 1897 m. liepos 30 d. Jų pagrindu buvo pradėtas kurti miesto muziejus, kuriam paskirta patalpa miesto rotušėje. Pirmuoju muziejaus vedėju buvo gubernijos statistikos komiteto narys, Kauno mergaičių gimnazijos istorijos mokytojas Konstantinas Gukovskis, domėjęsis Lietuvos praeitimi, liaudies menu ir kalba.
Gausėjant eksponatams, muziejaus patalpos pasidarė ankštos ir jose įrengti didesnę ekspoziciją pasidarė neįmanoma. Neturėdama kitos išeities, mažiau muziejaus pobūdį atitinkančius eksponatus vadovybė stengėsi perduoti kitiems muziejams. 1936 m. įsteigus Kultūros muziejų, Miesto muziejus buvo likviduotas, eksponatai išskirstyti.
Kauno miesto muziejus atkurtas Kauno miesto tarybos 2005 m. spalio 20 d. sprendimu, kaip savivaldybės biudžetinė įstaiga. Lankytojams duris muziejus atvėrė 2008 m. vasario 15 d., pristatydamas ekspoziciją „Kaunas laiko ženkluose: nuo ištakų iki 1940 metų“, skirtą Kauno savivaldos 600-osioms metinėms.
Lietuvos sporto muziejus
Muziejuje susipažinsite su Lietuvos sporto istorija, kūno kultūros ir sporto pradininkais, atskirų sporto šakų raida, pamatysite Kauno “Žalgirio” rankininkių iškovotą Europos šalių čempionių taurę (1968 m.), Kauno “Žalgirio” krepšininkų iškovotus prizus; tarp jų, tarpžemyninė V. Džonso (1986 m.) ir Eurolygos čempionų (1999 m.) taurės. Ekspozicijoje rasite ir įžymių Lietuvos sportininkų – olimpiečių, pasaulio ir Europos čempionų bei rekordininkų prizus, asmeninius daiktus. Eksponatus yra padovanoję LR Prezidentas Valdas Adamkus, LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas, daugelis žinomų sportininkų: Algirdas Šocikas, Arvydas Sabonis, Modestas Paulauskas, Gintaras Umaras, Romas Ubartas, Virgilijus Alekna, Antanas Bagdonavičius, Vladas Česiūnas, Birutė Kalėdienė, Vida Vencienė, Lina Kačiušytė ir kiti.
Lietuvos švietimo istorijos muziejus
Vieną seniausių muziejų nepriklausomoje Lietuvoje 1922 m. įkūrė Kauno miesto savivaldybė. Jo įkūrimo iniciatoriumi ir ilgamečiu vadovu buvo žymus pedagogas, vadovėlių autorius, visuomenės veikėjas Vincas Ruzgas (1890–1972). Nuo 1922 iki 1940 m. V. Ruzgo pastangomis muziejus tapo ne tik pedagogų kvalifikacijos kėlimo, jaunuomenės ugdymo, bet ir vienu iš to meto Kauno kultūrinio gyvenimo centrų. II-ojo pasaulinio karo metais muziejus buvo uždarytas, o pokario laikotarpiu eksponatai buvo saugomi Kauno Švietimo skyriaus patalpose. 1958 m. muziejus pavadinamas Respublikiniu pedagoginiu muziejumi, o jo eksponatai vėl tampa prieinami lankytojams. 1980 m. atidaroma ekspozicija, kurioje pirmą kartą nuosekliai apžvelgta švietimo raida Lietuvoje. 2002 m., pasikeitus steigėjui, muziejus pervadintas Kauno apskrities pedagoginiu muziejumi. Per 84 savo gyvavimo metus muziejus net 9 kartus keitė patalpas. Be V. Ruzgo, jam vadovavo B. Šukvietis ir J. Bielskis. 2010 m. muziejus pavadintas Lietuvos švietimo istorijos muziejumi.
Kauno miesto muziejaus pilies skyrius
Seniausiame miesto istoriniame objekte – Kauno pilyje – kviečiame apžiūrėti ekspozicijas „Kauno pilies istorijos mozaika“, „Kauno pilies teismas“ ir „Prisiliesk prie XVII a. Kauno: nuo koklio iki puodo šukės“. Čia pristatomi reikšmingiausi istoriniai faktai bei asmenybės, pilies pastatų metamorfozės, jos funkcijų kitimas nuo XIV amžiaus iki šių dienų. Ekspozicijos, išdėstytos penkiose pilies bokšto erdvėse, patrauklios tiek istorinių faktų ir autentiškų eksponatų ieškantiems lankytojams, tiek norintiems papramogauti.
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus
Bendras muziejaus patalpų plotas – 6000 kv. m., ekspozicija išdėstyta 2500 kv. m., rinkinių saugyklos – 430 kv. m. Muziejaus ekspozicija išdėstyta per 3 aukštus 6 salėse, 96 stenduose pagal mokslinę sistematiką – nuo primityviausių iki sudėtingiausių organizmų. Eksponuojama daugiau kaip 14 000 eksponatų, įruošta 34 dioramos ir 46 biogrupės. Įrengta nauja medžioklės trofėjų salė. Osteologinėje salėje yra eksponuojami skeletai ir paleontologinė medžiaga.
Klasikinė ekspozicija dabar papildyta interaktyviais informaciniais terminalais – iš jų galima patiems pasižiūrėti filmuotą, animuotą medžiagą apie biogrupių atstovus. Interaktyvūs terminalai skatina virtualiai keliauti, patirti gyvąją gamtą, išgirsti paukščių balsus, susipažinti su gamtosauga Lietuvoje ir pasaulyje.
AB ,,Stumbras” muziejus
„Lietuviškų gėrimų kelionė“ – pažintinės programos, jungiančios tris unikalius lietuviškų gėrimų gaminimo tradicijas puoselėjančius miestus Alytų, Kauną ir Anykščius. Būtent šiuose miestuose veikia didžiausios Lietuvoje gėrimų gamyklos: jau į antrąjį šimtmetį įkopęs „Stumbras“ Kaune, link šimtmečio artėjantis „Anykščių vynas“ Anykščiuose ir jauniausia šioje trijulėje „Alitos“ gamykla Alytuje. Visas gamyklas sieja aiški vizija – puoselėti autentiškas lietuviškų gėrimų gaminimo tradicijas.
Karo technikos ekspozicija Kaune
Ekskursijos vedamos lietuvių arba anglų kalbomis. Ekskursijos trukmė ~60 min. Ekspozicijas galima lankyti TIK su Karo technikos skyriaus ekskursijų vadovais. Išankstinės registracijos nėra, išskyrus atvejus, kai norima užregistruoti visą grupę (15-20 žmonių) (registruojama tel. nr. +37066007135). Ekskursijos vedamos numatytu laiku, dalyvaujant Karo technikos skyriaus ekskursijos vadovui.
Atominis bunkeris
Muziejus „Atominis bunkeris“ pristato „KGB bunkerį“! Tai unikali kolekcija, kurioje paviešinta slapta sekimo įranga ir prietaisai, naudoti NKVD, KGB ir milicijos spec. tarnybose. Iki šiol apie KGB naudotą sekimo techniką galėjome tik paskaityti knygose arba pamatyti kino filmuose apie Džeimsą Bondą. Muziejuje pamatysite slapto įsilaužimo ir slaptų kratų įrangą, KGB telefonus ir telefonų klausymosi bei pokalbių kodavimo įrangą, nešiojamų slapto radijo ryšio priemonių, radijo siųstuvų ir imtuvų, ryšio blokatorių, pelengatorių, nuotolinio pasiklausymo įrangos, pasiklausymo „blakių“ ir jų aptikimo prietaisų. Išgirsite istoriją apie unikalų slaptą metalo detektorių, skirtą aptikti pasiklausymo įrangą ar ginklą priėjus prie žmogaus ir jį apkabinus. Susipažinsite su izotopais pažymetų dokumentų, pinigų, žmonių, gyvūnų aptikimo įrangomis ir prietaisais. Pristatysime išorinio stebėjimo, naktinio matymo prietaisus, slaptus diktafonus ir magnetofonus, slapto fotografavimo minifotoaparatus, užmaskuotas slaptas video filmavimo kameras. Sužinosite, kokia slapta skanavimo, fotografavimo ir filmavimo technika buvo naudojama dokumentams kopijuoti paslapčia patekus į patalpą. Muziejuje eksponuojamas mikro objektų aptikimo ultravioletiniais ir infraraudonaisiais spinduliais prietaisas bei daugybė kitos intriguojančios ir nematytos technikos.
Istorinė LR Prezidentūra
Prezidentūros pastatas buvo pradėtas statyti 1846 m. Kaunui tapus Laikinąja sostine (1919–1939), visas politinis, ekonominis ir kultūrinis gyvenimas persikėlė čia. Prezidentūroje dirbo ir gyveno visi trys tuometiniai Lietuvos Respublikos prezidentai: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius. 1923–1924 m., Aleksandro Stulginskio prezidentavimo metu, pastatas buvo remontuojamas. Pirmajame aukšte buvo įrengtas Prezidento šeimos butas. A. Smetonos prezidentavimo metu Prezidentūros teritorija buvo aptverta nauja tvora, kuri išliko iki šių dienų. Prezidento rūmuose pirmojo aukšto patalpos buvo skirtos darbui, antrajame aukšte buvo du salonai, skirti oficialiems priėmimams. Didesniajame vykdavo oficialūs valstybinių delegacijų priėmimai, užsienio diplomatai įteikdavo skiriamuosius raštus Prezidentui. Šiandien šiame pastate yra įsikūręs muziejus – Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune. Prezidentūros kiemelyje galima išvysti ten dirbusių Lietuvos Respublikos prezidentų skulptūras.
Vytauto Didžiojo karo muziejus
Karo muziejaus įsteigimas ir naujo pastato statybos buvo tiek valstybinės svarbos, tiek kiekvieno patriotiškai nusiteikusio lietuvio reikalas. Naujojo muziejaus kertinis akmuo pašventintas 1930 m., minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines, – į pastato pamatus atvežta žemių iš Gedimino kalno ir vietų, kuriose vyko Nepriklausomybės kovos. Pastato tūris – lyg paminklas Vytautui Didžiajam, tarp kurio akcentų – kariljono bokštas, arkada su patrankų ekspozicija, tūkstančių kauniečių fotoalbumus puošiantys iš Astravo dvaro Biržuose atkeliavę liūtai.
Karo muziejaus rinkinį sudaro archeologiniai radiniai, šaltieji ir šaunamieji ginklai, amunicijos rinkiniai, užsienio valstybių kariuomenių uniformų kolekcija, „Lituanicos“ skrydžio per Atlantą daiktai ir dokumentai. Nuolat atnaujinamos ekspozicijos ir parodos leidžia susipažinti su Lietuvos ir pasaulio karyba nuo seniausiųjų laikų, užfiksuojant svarbiausius istorijos įvykius.
Muziejaus sodelyje galima klausytis varpinėje grojančio 35 varpų kariljono koncertų, pasigrožėti mediniais kryžiais, menančiais žuvusiuosius už Lietuvos nepriklausomybę (Lietuvos kryždirbystė – tradicinių lietuviškų kryžių darymas, lietuvių liaudies meno šaka, 2001 m. įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą).
M. Žilinsko dailės galerija
Mykolo Žilinsko galerija pastatyta 1989 metais. Čia eksponuojami užsienio dailės rinkiniai, kaupiami muziejuje nuo pat M. K. Čiurlionio dailės galerijos įkūrimo. Didžioji senosios dailės pavyzdžių dalis į muziejų pateko iš Lietuvos dvaruose rinktų kolekcijų. Senuosius muziejaus užsienio dailės rinkinius išsamiai papildo žymaus lietuvių kolekcininko ir meno mecenato Mykolo Žilinsko (1904–1992) dovanoti kūriniai. Muziejuje lankytojai gali apžiūrėti Senovės pasaulio dailės ekspoziciją su Senovės Egipto kultūros paminklų kolekcija bei antikine keramika ir romėnų stiklo dirbiniais bei monetomis, XVI–XX a. Europos vaizduojamosios dailės kūrinius, XVII–XX a. Pasaulio taikomosios dailės ekspoziciją. Galerijos požemiuose įsikūręs „Muziejus neregiui“ suteikia unikalią galimybę šią negalią turintiems lankytojams taktiliniu būdu susipažinti su originaliais šiuolaikinio meno kūriniais. Muziejuje tai pat organizuojami įvairūs kultūriniai renginiai: koncertai, knygų pristatymai, paskaitos, seminarai, mokslinės konferencijos, kino filmų festivaliai, vedamos ekskursijos, o vaikų, jaunimo bei negalią turinčių žmonių laukia specialiai jiems parengtos edukacinės programos.
Daugiau muziejų ir galerijų Kaune – https://www.visit.kaunas.lt