Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra
Telšių katedros kriptoje yra palaidoti trys vyskupai, daug nusipelnę Lietuvos laisvei ir nepriklausomybei. Tai – pirmasis Telšių vyskupas Justinas Staugaitis, modernių laikų Lietuvos valstybės kūrėjas ir Nepriklausomybės akto signataras. Kriptoje ilsisi ir Dievo tarno vyskupo Vincento Borisevičiaus palaikai, kuris buvo 1946 metais sovietų suimtas, Vilniuje sušaudytas ir užkastas Tuskulėnuose. Tik 1999 metais vyskupo palaikai buvo surasti ir iškilmingai perlaidoti katedros kriptoje. Trečiasis vyskupas – Pranciškus Ramanauskas, dešimt metų praleidęs sovietiniuose lageriuose.
Trys kriptoje palaidoti vyskupai kiekvienas savitu būdu kūrė nepriklausomą Lietuvos valstybę ir tikėdami laisvės rytojumi nepabūgo persekiojimų, tremties ir net atidavė savo gyvybę.
Vyskupo J.Staugaičio įkurta ir nuolat puoselėjama Telšių kunigų seminarija kraštui parengė 150 kunigų, kurie tamsioje sovietmečio naktyje aktyviai dirbo sielovados ir krašto švietimo darbą. Vyskupas J.Staugaitis mirė 1943 m. liepos 8 d. Telšiuose. Palaidotas Katedros rūsyje.
Mirus vyskupui Justinui Staugaičiui, vyskupas Vincentas Borisevičius 1944 m. sausio 21 d. popiežiaus Pijaus XII buvo paskirtas Telšių vyskupijos vyskupu ordinaru, ingresas įvyko tų pačių metų kovo 4 d. Vyskupas niekada nebuvo abejingas smurtui, žudymams, gelbėjo visus, kuriems grėsė persekiojimas ar mirtis. Sovietams okupavus Lietuvą, pasisakė prieš Bažnyčios persekiojimą. 1945 m. pabaigoje ir 1946 m. pradžioje slapta gyveno pas kunigą Klemensą Rusecką Ilguvoje. Jis ištisas dienas praleisdavo klebonijoje. Tik anksti rytais nueidavo į bažnyčią laikyti šv. Mišių. 1946 m. ryžosi grįžti į Telšius, nes komunistų valdžiai nebuvo nieko bloga padaręs. Tais pačiais metais suimtas, kalintas ir kankintas, galiausiai nuteistas mirti. 1946 m. lapkričio 18 d. sušaudytas ir užkastas Tuskulėnuose, Vilniuje. Seseriai buvo pranešta, kad brolis mirė 1946 m. spalio 12 d. 1989 m. lapkričio 10 d., praėjus tik šiek tiek daugiau nei 40 metų po vyskupo nužudymo, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų kolegija Karo tribunolo nuosprendį panaikino, „nesant nusikaltimo sudėties“. 1991 m. pradėta kandidato į palaimintuosius byla. 1999 m. rugsėjį vyskupo palaikai surasti ir 27 dieną perlaidoti Telšių vyskupijos katedros kriptoje.
Ramanáuskas Pranciškus gimęs 1893 11 21. Katalikų vyskupas, antisovietinio pasipriešinimo dalyvis. 1940 paskirtas Telšių kunigų seminarijos rektoriumi ir inspektoriumi bei suteiktas prelato titulas. 1944 nominuotas tituliniu Karpasijos (Kipras) vyskupu ir paskirtas Telšių vyskupo V. Borisevičiaus augziliaru ir generaliniu vikaru. 1959 10 15 Telšiai (palaidotas Telšių katedros kriptoje).
Varnių šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia
Medininkuose 1417 m. pašventinta ir pradėta statyti katedra. Katedrai parinkta dirbtinė Varnelės upės sala. Čia įkurta Medininkų, vėliau – Žemaičių vyskupija. Katedra 1418 m. sukilusių valstiečių sudeginta. 1421 m. atstatyta. 1464 m. pastatyta nauja katedra. 1469 m. įkurta parapinė mokykla. 1535 m. katedra dar kartą, kartu ir daug dokumentų, sudegė. 1555 m. pastatyta nauja medinė katedra. 1614 m. atstatyta katedra 1680 m. vėl sudegė.
1681–1691 m. pastatyta dabartinė mūrinė, kitoje vietoje. Varniuose 1587–1773 m. buvo jėzuitų rezidencija. 1739–1740 m. pastatyti mediniai kunigų seminarijos namai, 1771 m. – mūriniai. Iš Kražių 1740 m. perkelta kunigų seminarija (veikė iki 1864 m.).
1725 m. pastatyta medinė Švč. Trejybės bažnyčia. Po 1740 m. prie jos pastatytas vienuolynas ir ligoninė. Iš Vilniaus pakviesti vienuoliai rokitai. Iki 1771 m. bažnyčia perkelta į kitą vietą. Žagarės altarista Pranciškus Jagminas 1838 m. pastatė naują ligoninę. 1842 m. vienuolynas uždarytas, 1867 m. uždaryta ir bažnyčia.
Per 1817 m. miesto gaisrą katedra apdegė. Vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis ją suremontavo už 15 000 sidabrinių rublių. 1821 m. pastatyti vietinio meistro Juozapo Vaiciulevičiaus sumontuoti vargonai, kurie 1871 m. buvo Pranciškaus Sideravičiaus perdaryti.[2] 1864 m. katedra tapo Naujųjų Varnių parapijos bažnyčia, kuriai priklausė Varnelės kairiajame krante gyvenantys katalikai. Per miesto gaisrą 1864 m. sudegė vyskupijos archyvas, dalis bylų išgelbėta. 1867 m. audra suardė bažnyčios čerpių stogą, iš išorės nubyrėjo tinkas.
Bažnyčia barokinė, bazilikinė, kryžminio plano, dvibokštė. Vidus 3 navų. Įrengta 12 altorių. Po katedra – Žemaičių vyskupų kripta (palaidota 13 vyskupų). Šventorius aptvertas, 1914 m. jo teritorijoje įrengtas lurdas.