Pagaliau vėl atėjo tas metas, kai galima fotografuoti grybus! Tokių minčių vejamas slampinėjau po mišką, ieškodamas kokio nors fotogeniškesnio egzemplioriaus. Prabėgus valandai, buvau radęs tik didžiulę krūvą kažkokio žvėries kaulų, porą negyvų voverių bei keletą sulinkusių ir suvargusių šungrybių. Tačiau tiems, kas beldžia, durys anksčiau ar vėliau atsidaro. Todėl ir man galiausiai pavyko surasti pakankamai patrauklų modeliuką, kurį labai paslaugiai nušvietė aplink skraidančios jaunutės fėjos. O, gal, ir senos raganos..
previous post