Jei anksčiau Lietuvoje senjorų kelionės į užsienį atrodė retenybė, tai dabar gerai su savo finansais besitvarkantys brandesnio amžiaus žmonės į tolimas keliones leidžiasi vis dažniau. Ekspertai pastebi, kad patirti kelionių malonumą juos visų pirma skatina vaikai, vėliau senjorai įsidrąsina ir renkasi vis sudėtingesnes, individualesnes keliones.
Žurnalo senjorams „60+“ sumanytoja Laura Balčiūtė sako, jog pažįsta labai daug brandesnio amžiaus žmonių, kurie keliauja ir tuo mėgaujasi.
„Dažnai jie man sako, o kada gi keliauti jei ne dabar: kai užauginti vaikai, nudirbti darbai ir sveikata dar leidžia tą daryti. Kaip tai taisyklė, pirmas postūmis ilgesnei kelionei būna švelnus vaikų paraginimas. Jeigu jis suveikia, senjorai įsidrasina ir kelionės į užsienį tampa sudėtine jų gyvenimo dalimi. Pastebėjau, kad užsienio kelionės savotiškai atjaunina žmones. Nauji įspūdžiai, nepažįstami kraštai, kitokios kultūros ir tradicijos – pakrauna juos jaunatviška energija. O dėl amžiaus stereotipų sau ir kitiems kartoju: metai svarbūs, jei esi sūris“, – juokauja pašnekovė.
Kokie yra svarbiausi namų darbai prieš kelionę?
Pasak „West Express“ kelionių ekspertės Rūtos Nariūnienės, tam, kad būsimoji išvyka senjorams keltų kuo mažiau rūpesčių, kaip ir prieš kiekvieną kelionę, patartina atlikti namų darbus. Pasak jos, kelionės planavimo procesas gali šiek tiek skirtis, tačiau tinkamas pasiruošimas lems lengvą ir malonią kelionę.
Kada keliauti? Ekspertė pataria, atkreipti dėmesį į oro temperatūrą: „Vyresni žmonės neretai sunkiau pakelia karštį, tad pasirinkus švelnesnį metų laiką, poilsį lengviau suderinti su šalies pažinimu. Be to, keliaujant ne pačiais populiariausiais atostogų laikotarpiais, išvengiama turistų minių bei, ne paslaptis, sutaupoma pinigų“, – sako ji.
Keliauti grupėmis ar pavieniui? Vyresnio amžiaus keliautojai yra reiklūs ir gerai žino, ko nori, antrina „Coral Travel“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims Olga Belova: „Dažniausiai jie saugiau jaučiasi keliaudami nedidelėmis grupėmis, ypač su lietuviškai kalbančiu gidu“, – teigia kelionių organizatorė.
„Senjorai dažnai nustemba, pavyzdžiui, Turkijoje sutikę lietuvius gidus, kurie juos pasitinka, palydi į ekskursijas, duoda patarimų, padeda atsitikus bėdai. Iš tiesų kalbos barjeras, kuris gali atrodyti kaip dar vienas kelionių baubas, šiandien yra nesunkiai sulaužomas. Be to, senjorams dažnai taikomos ir nuolaidos kelionių paketams“, – priduria O. Belova. 
Kur apsistoti? Kelionių ekspertės brandaus amžiaus keliautojams pirmiausia pataria rinktis arčiau oro uosto esančius viešbučius ir taip išvengti ilgų pervežimų. Taip pat aktualu ir patogi viešbučio teritorija – nelaiptuota, nedidelė, su liftais, geru krantu. Aktyvesniems senjorams rekomenduojama pasidomėti, ar jų viešbutis organizuoja įvairias pažintines keliones, vakaro programas, ekskursijas.
Ar patogu skristi lėktuvu? O. Belova tikina, kad šiandien kiekvienas oro uostas yra pasiruošęs tinkamai priimti garbaus amžiaus keliautojus, net ir turinčius, tarkime, judėjimo negalią. Buvimui oro uoste palengvinti siūlomi nemokami neįgaliųjų vežimėliai ir oro uosto darbuotojų pagalba viso skrydžio metu.
„Didesnį komfortą skrydžio metu taip pat galima užsitikrinti lėktuve rezervuojant papildomą erdvę kojoms: ši paslauga prieinama beveik visose oro linijose. Tiesa, vyresnio amžiaus keleiviams nerekomenduojame rinktis vietų šalia avarinio išėjimo, nes yra tikimybė, kad atsakingi asmenys oro uoste gali pakeisti sėdėjimo vietą, kad būtų užtikrinta galimybė esant poreikiui atkelti sunkias evakuacijos duris“, – aiškina ir kelionių ekspertė R. Nariūnienė.
Ar keliaujant verta draustis? Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis teigia, jog esminė kelionių draudimo sudėtinė dalis yra medicininių išlaidų draudimas.
„Keliautojo amžius objektyviai didina tikimybę, jog asmuo turi mažesnių ar didesnių sveikatos problemų, kurios gali paūmėti kelionės metu, todėl senjorams visada rekomenduojame pasirūpinti šia draudimo apsauga“, – sako A. Romanovskis.
Kodėl senjorai turėtų keliauti daugiau?
Vienas iš kelionių privalumų – aktyvi fizinė ir protinė veikla, sako žurnalo senjorams „60+“ redaktorė L. Balčiūtė: „Amžėjant iš tiesų lengva pamiršti judėti, ypatingai, jei nuolat būnama namuose, o keliavimas bent kuriam laikui skatina būti aktyviems. Be to, tai ir gera proto mankšta. Keliaujant smegenys yra nuolat užimtos planavimu, turi atsiminti daug detalių. Todėl naujos patirtys ar kliūtys skatina ir protinę veiklą“, – sako pašnekovė.
Jos teigimu, išvykos į užsienį su bendraminčių grupe ar šeima taip pat yra labai veiksmingos kovojant su brandaus amžiaus žmonių izoliacija.
„Pažintinė išvyka po kitas šalis yra puikus būdas palaikyti ryšį su artimaisiais ar bendraminčiais, galimybė su jais dalytis išgyvenimais, taip pat tai yra dar viena proga atrasti naują mėgstamą veiklą ar talentą, apie kurį galbūt net nenutuokėte”, – sako L. Balčiūtė. 