Liubavo dvaro vandens malūnas buvo pastatytas ant Žalesos upelio kranto XVI a. ir nuo to laiko buvo kelis kartus atstatytas.
Tai unikalus techninio, istorinio ir nematerialaus kultūrinio paveldo objektas, iliustruojantis ne vieną šimtmetį veikusio malūno technologinius aspektus. Muziejaus kūrėjo Gintaras Karoso rūpesčiu buvo kruopščiai restauruota malūno techninė įranga sėkmingai išsaugant net smulkiausias autentiškas detales. Praėjus vieneriems metams po jo restauravimo, organizacija „Europa Nostra“ paskelbė muziejų pavyzdiniu Europos kultūrinio paveldo išsaugojimo projektu.
Liubavo dvaras yra vienas seniausių Lietuvoje. Apsilankę malūne-muziejuje sužinosite įstabią beveik pusės tūkstantmečio dvaro istoriją. Liubavą valdė kilmingieji — pradedant Goštautais, karališkosios šeimos atstovais Žygimantu Senuoju ir Žygimantu Augustu. Jis paskutinis Jogailaičių dinastijos atstovas 1547 m. slapta vedęs ankstesnio Liubavo dvaro savininko našlę Barborą Radvilaitę. Taip dvaras priklausė kunigaikščiui Mikalojumi Radvila Ruduojam, Golejevskių šeimai, politikams Krišpinams-Kiršenšteinams ir baigiant grafais Tiškevičiais bei talentingaisiais Slizieniais.
Dvaro pavadinimas – Lubowo, Lubow, Liubow, Lubów – greičiausiai bus kilęs iš panašios prūsiškos šaknies žodžių „liubas”, „šliubas”, kurie lietuvių kalba reiškia „meilė”, „santuoka”. Galėjo būti, kad kadaise nuo užkariavimų besitraukdama į Lietuvos gilumą čia Gerėjos (dabar – Žalesos) upės slėnyje apsigyveno prūsų bendruomenė. Romantiškajame Liubavo dvare Vilniaus pašonėje galite pasivaikščioti ir atsipalaiduoti klausantis čiurlenančio vandens garsų.
Išlikusios 1546–1547 m. sąskaitos suteikia anksčiausių žinių apie dvaro paskirtį ir svarbą. Iš šių dokumentų matyti, kad čionykštėse apylinkėse buvo gausu gamtos išteklių, ypač medienos ir žuvies. Būtent tokias gėrybes karališkajam Vilniaus dvarui tiekė Liubavas.
Projektas „Atraskime regionų šaknis iš naujo“ įgyvendinamas pagal 2014-2020 metų Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos prioritetą – vietos kultūros skatinimas ir istorinio paveldo išsaugojimas.
Projektą finansuoja Europos Sąjunga: bendra projekto vertė sudaro 1 031 590,97 Eur, iš jų Europos Sąjungos lėšos – 90 proc. (928 431,87 EUR).
Projekto „Atraskime regionų šaknis iš naujo“ tikslai yra skatinti ir vystyti nematerialų kultūros paveldą ir vietinės istorijos išsaugojimą gerinant tvarų kultūrinio turizmo konkurencingumą, išsaugant ir ugdant nematerialiosios kultūros paveldo ir vietinės istorijos žinojimą, įgūdžius, stiprinant esančius istorinius ryšius tarp Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos. Skatinant kūrybingą vietinio kultūros paveldo ir unikalių tradicijų panaudojimą, gerinant sąlygas kūrybingam industrijų sektoriui.
Šį straipsnį iš dalies finansavo Europos Sąjunga. Už jo turinį atsako tik Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad šis leidinys atspindi Europos Sąjungos poziciją.
