Pastaruoju metu sparčiai nykstant Lietuvos romų dainoms bei muzikiniam folklorui, imtasi išsaugoti šį kultūrinį paveldą. Specialistai leidosi į etnografines ekspedicijas, kurių metu renkamos romų dainos ir muzikinė romų istorija, kad visa tai būtų išsaugota ateities kartoms. Taip bus sukurtas unikalus šios dainingos tautos dainų rinkinys.
„Romai yra žinomi kaip ypač daininga tauta. Tradicinis romų menas yra žinomas ir vertinamas visame pasaulyje: jis inspiravo daugybę žymiausių pasaulio meno kūrėjų, nulėmė įvairiausių muzikos bei šokio stilių atsiradimą. Tačiau Lietuvoje iki šiol turime labai nedaug užfiksuotų romų folkloro kūrinių, neturime publikuoto nė vieno romų dainų rinkinio.
Todėl nykstančio nematerialaus Lietuvos romų kultūros paveldo išsaugojimas yra labai svarbus norint neprarasti autentiškus iki šiol niekur neužrašytus ir neįrašytus muzikinio folkloro pavyzdžius. Vietinio romų muzikinio folkloro tyrinėjimas taip pat yra svarbus siekiant atskleisti platesnį Lietuvos kultūrinės įvairovės spektrą, skatinant toleranciją ir tarpusavio supratingumą tarp šalyje gyvenančių etninių grupių”, – sako šio projekto vadovas, smuikininkas Eduardas Bogdanovas. Jis su kitais specialistais leidosi į ekspedicijas, kurių metu buvo gyvai renkamos romų dainos.
Sukurs unikalų leidinį
Jis sako, kad tai išskirtinė, labai įdomi patirtis, nes bendraujant su romų folkloro atstovais, iš arčiau buvo galima susipažinti ne tik su romų muzika ir jos kultūra, bet ir pasiklausyti žmogiškųjų istorijų. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais specialistai organizavo tris etnografines ekspedicijas Šiauliuose, Troškūnuose ir Eišiškės, aplankydami ten esančias romų bendruomenes. Jų metu pavyko įrašyti daugiau kaip 30 autentiškų Lietuvos romų dainų. Taip pat buvo užfiksuotos unikalios istorijos bei pasakojimai apie Lietuvos romų papročius bei muzikavimo tradicijas.
„Surinkta medžiaga bus transkribuojama ir verčiama į lietuvių kalbą, o garso įrašai saugomi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos elektroniniuose archyvuose. Iki šių metų pabaigos planuojama išleisti ir pristatyti Lietuvos romų dainų rinkinį, kurį sudarys visos surinktos dainų su natomis, tekstais romų ir lietuvių kalbomis bei QR kodais su nuorodomis į garso įrašus, kad skaitytojai galėtų pasiklausyti autentiško šių dainų atlikimo”, – sako projekto vadovas E. Bogdanovas. Taip bus sukurtas pirmas tokio pobūdžio Lietuvos romų muzikiniam folklorui dedikuotas leidinys, prieinamas plačiajai visuomenei.
Jis papildys šiuo metu LMTA Muzikinio folkloro archyvą. Čia šiuo metu čia yra fiksuota apie 100 romų kūrinių. Taip pat šiuo metu yra parengtas romų sakytinės kalbos archyvas. Keletas romų muzikinio folkloro vienetų taip pat publikuoti kompaktinėje plokštelėje „Lietuvos tautinių mažumų muzika”.
Romų folkloras nebuvo fiksuojamas
Romų visuomenės centro vadovė Svetlana Novopolskaja sako, kad romų folkloras iš tiesų išskirtinis: „Romų dainose gausu simbolikos, perkeltinių prasmių, jose fiksuojamos senosios romų tradicijos. Tai labai dainingi, muzikalūs, meniški kūriniai. Kai kuriuos jų romai perduoda savo vaikams, taip jie keliauja iš kartos į kartą, tačiau jie niekada nebuvo fiksuojami. Nors folkloras ir yra išskirtinė romų kultūros dalis, juk muzika – kiekvieno romo širdyje. Pastaruoju metu stebime, kad folkloras vis labiau primirštamas. Kai kuriose pasaulio šalyse romų folkloras jau buvo renkamas ir anksčiau. Džiugu, kad tai pagaliau bus profesionaliai tyrinėjama sritis ir Lietuvoje. Manau, kad šis projektas, kurį visi kartu įgyvendiname bus nepaprastai naudingas visai bendruomenei ir ateities kartoms.”
Ji sako, kad kartu leidinys turi ir socialinę prasmę: „Nors romai Lietuvoje gyvena jau daugiau kaip 500 metų, didžioji dalis mūsų visuomenės vis dar neturi pakankamai žinių bei informacijos apie šios tautinės mažumos kultūrą, meną, kalbą ir tradicijas. Elementarių žinių stoka neretai nulemia nepagrįstai priešišką visuomenės nusiteikimą romų atžvilgiu, socialinį bei kultūrinį antičigonizmą. Manau, kad šis darbas paskatins Lietuvos žmones artimiau pažinti bei suprasti romų kultūrą, priimti ją kaip neatsiejamą šiuolaikinės Lietuvos kultūros dalį.”
Į šias etnografines ekspedicijas taip pat leidosi Daiva Vyčinienė – profesorė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros vedėja, Muzikinio folkloro archyvo vyriausioji mokslo darbuotoja, Varsa Liutkutė-Zakarienė – Muzikinio folkloro archyvo vedėja, jaunesnioji mokslo darbuotoja, Gopalas Michailovskis – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dainavimo katedros absolventas ir centrinio Europos universiteto kultūros paveldo studijų absolventas. Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.