Anykščių šilelis, palyginti mažas miškas (maždaug 1,5 tūkts. hektaro), yra vienas žinomiausių Lietuvoje. Į pietus nuo Anykščių esantis, siauru (maždaug 10 km) ruožu palei Šventosios upę nusidriekęs miško plotelis, kuriame apstu gamtos ir kultūros vertybių, saugomas Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje. Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti raiškų asociacinį Anykščių šilelio kraštovaizdį, Šventosios upės slėnį su atodangomis ir salpinėmis pievomis, Puntuko ir Puntuko brolio riedulius, šaltinį „Karalienės liūnas“, Vetygalos atodangą, Peniankų pilkapyną ir kitas kultūros paveldo vertybes. Draustinis užima 1421,5 ha plotą. Botaninių tyrimų duomenimis čia rasta 769 aukštesniųjų augalų rūšių, daugiau nei 20 įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą. Floros nevienodumas ir jos gausumas palyginti nedidelėje draustinio teritorijoje priklauso nuo augimviečių, dirvožemių ir vandens telkinių įvairovės. Šilelio reljefas labai įvairus ir sudėtingas. Abipus upės tęsiasi statūs, gilių griovų išraižyti šlaitai. Šlaitų griovomis į Šventąją suteka upeliai Marčiupis, Piktupis, Šlavė, Išplėštravis, Vingerkštynė, Pakalnytė, Paramavietė, Gaugaris, Pašaltupis, Limenė. Be išvardintų gamtos ir kultūros vertybių, Šilelyje auga saugomi medžiai: Šventieji ąžuolai, pušis Šventosios gamtiniame pažintiniame take ir Uoksinė pušis.
