Tauragės rajone turime Mažosios arba Prūsų Lietuvos lopinėlį – Lauksargių seniūniją. Daugiau nei 500 metų Mažoji Lietuva, patekusi į Rytų Prūsijos teritoriją, vystėsi visiškai kitaip nei likusi Lietuva. Lauksargiai buvo liuteroniškas, gerokai suvokietėjęs, vakarietiškesnis ir labiau išsilavinęs kraštas nei likęs dabartinis Tauragės rajonas. Lauksargiai – oficialiai kaimas, nors pagal dydį norisi vadinti miesteliu. Vardo kilmė, matyt, kilo nuo skalvių dievybės Lauksargio – dirbamų laukų saugotojo. Seniausias žinomas kaimo paminėjimas žinomas iš 1665 m. Ragainės apskrities žemėlapio. Lauksargių, kaip ir Tauragės, iškilimas buvo nulemtas 1832 m., kai iš Tilžės plentas iki sienos nutiestas per Lauksargius. Paskui Rusijos valdomoje Lietuvoje naujasis plentas beveik tiesiu taikymu ėjo per Tauragę, Skaudvilę ir toliau.
Su Lauksargių apylinkėmis galima susipažinti keliaujant dviračiais, maršrutu Tauragė – Lauksargiai. Kelionę galima pradėti nuo pažinties su Tauragės miestu. Pasigrožėję miesto istoriniu – kultūriniu palikimu, kiek pamynę pedalus pasieksite Tauragės dvarvietę, kur susipažinsite su miesto ištakomis. Norintys ekstremalių pojūčių, laiką gali praleisti šalia esančiame viename didžiausių Lietuvoje Taurų nuotykių parke. Kiek toliau privažiuosite Staiginės kaimą, kuriame stovi Tauragės vardą Europoje išgarsinęs Tauragės konvencijos paminklas. Persikėlę per Ežeruonos upelį, kirsite buvusią sieną tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos ir pasieksite Lauksargius. Lauksargiuose susipažinsite su vokiškosios kultūros palikimu Tauragės krašte: čia išlikusi evangelikų liuteronų bažnyčia, geležinkelio stoties pastatų kompleksas, mokykla. Toliau galite sukti link Oplankio dvaro ir piliakalnių ar keliauti link Pagėgių, į Vilkyškius.
Daugiau informacijos: Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ turizmo informacijos centre.
Tel. 8 6 85 34 705, el.p.turizmas@taurageinfo.lt, www.taurageinfo.lt