Lazdijų kraštas žinomas kaip vienas iš tų rajonų, kuris buvo ypatingai aktyvus Lietuvos nepriklausomybės kovų laikotarpiu.
Lazdijų kraštas, kaip ir daugelis kitų Lietuvos rajonų, žymus savo unikaliu paveldu ir gyventojų ryžtu. Per įvairius istorinius įvykius, čia gyvenę žmonės kovojo už savo tautinę tapatybę ir laisvę. Nepaisant sunkumų, susijusių su okupacija ir represijomis, gyventojai išsaugojo savo kultūrinį paveldą ir tautinį identitetą, kurie šiandien yra įamžinti įvairiuose rajono muziejuose, memorialuose ir kituose istoriniuose monumentuose.
Istorinė atmintis ir įamžinimas yra esminiai veiksniai, kurie padeda žmonėms suprasti savo praeitį, kultūrinę tapatybę ir tautinį paveldą. Tai yra procesas, kurio metu praeities įvykiai, pasiaukojimas dėl savo tėvynės, nepriklausomybės siekimas yra saugomi, perteikiami ir perduodami ateities kartoms. Šiandienos žmonėms istorinė atmintis ir įamžinimas tampa ne tik būtinu žinių šaltiniu, bet ir svarbiu dvasiniu ir moraliniu ryšiu su praeitimi.
Lazdijų rajone vienas iš tokių objektų, kuris įprasmina ir perteikia sunkiausius mūsų šalies ir krašto laikus, yra Laisvės kovų muziejus, kuris įkurtas taip vadinamame baltajame Petrauskų name, jame veikė NKVD, KGB ir kitos struktūros. Pastato rūsyje išlikę autentiškos kovojusiųjų už Lietuvos laisvę kankinimo kameros – jose pasitelkus šiuolaikines technologijas išsaugoti prisiminimai ir perteiktas mūsų žmonių patirtas siaubo jausmas. Dvejuose pastato aukštuose itin atidžiai, saugant ir puoselėjant istorinę atmintį, įrengtos interaktyvios visus įtrauksiančios ekspozicijos. Girdimi garsai, istorijos, pokario dainos, sendintuose veidrodžiuose matomi persipinantys praeities ir dabarties vaizdai gniaužia kvapą ir abejingų palikti negali.
Muziejuje vyksta edukaciniai užsiėmimai partizaninių kovų ir tremties istorijos temomis. Čia galima rengti istorijos pamokas, edukacijas, seminarus, įvairius renginius.
Muziejaus ekspozicijos lankytojus apgaubia dramatiškus įvykius menančiais eksponatais, garsais, istorijomis. Unikalus muziejaus pastatas, originalus dizainas ir prasmingi, dar niekur nematyti ekspozicijos pateikimo sprendiniai. Laisvės kovų muziejus tapo vienu prasmingiausių ir vienu populiariausių mūsų krašto pažintinio turizmo traukos objektu.
Lazdijų turizmo informacinio centro puslapyje https://www.lazdijai-turizmas.lt/ yra sukurta atskira skiltis, kurioje patalpinta visa informacija apie laisvės kovų įamžinimo objektus.
Tokių objektų rajone yra net 63. https://www.lazdijai-turizmas.lt/lankytinos-vietos/laisves-kovos/
Pagrindiniai objektai yra skirti įamžinti Lazdijų krašte (1944-1953) vykusias partizanines kovas. Rajone gausu vietų, kuriose kadaise buvo įrengti bunkeriai, slėptuvės. Daugelis tokių vietų įprasminančiai pažymėtos, taip pat labai svarbios partizanų žuvimo vietos, dažniausiai prie jų yra pastatyti paminklai.
Rajone yra keletas vietų, kuriose įprasminta 1863-1864 metų sukilimo kovos, karių palaidojimo vietos.
Lazdijų rajone be įspūdingų ir atminimo vertų vietų, yra žmonių, kurie garsino kraštą. Vienas iš jų, Adolfas Ramanauskas – Vanagas. Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Pietų Lietuvos partizanų srities vadas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Gynybos pajėgų vadas, gimė 1918 m. kovo 6 d. JAV. 1921 m. Ramanauskų šeima grįžo į Lietuvą. A. Ramanauskas 1936 m. baigė Lazdijų „Žiburio“ gimnaziją, vėliau – Panevėžio pedagoginį institutą (mokėsi Klaipėdos pedagoginiame institute, bet vokiečiams okupavus Klaipėdos kraštą institutas persikėlė į Panevėžį) ir Kauno karo mokyklą. 1940–1945 m. dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 m. balandžio mėn. tapo partizanu. Tokį apsisprendimą lėmė daugelis veiksnių – kiekvieną dieną matomos tautiečių kančios, jau veikiančių partizanų platinami atsišaukimai, pagaliau tėvų įskiepyta Tėvynės meilė ir troškimas gyventi nepriklausomoje valstybėje.
A. Ramanauskas iš pradžių vadovavo Nemunaičio apylinkės partizanų būriui. 1945 m. vasarą tapo Dzūkų grupės Merkinės bataliono vadu, 1946 m. – Merkio rinktinės vadu. 1947 m. rudenį perėmė vadovavimą Dainavos apygardai, o 1948 m. buvo išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu.
Adolfas savo jaunystę praleido Lazdijuose. 1921 m. grįžę iš JAV į Lietuvą, Liudvikas Ramanauskas su žmona Elena Jovaišyte Ramanauskienė įsikūrė Bielėnų kaime, Rudaminos valsčiuje, Seinų apskrityje. Liudvikas ir Elena Ramanauskai augino tris vaikus: Adolfas buvo vyriausias, gimęs Niu Briteno mieste JAV, dukra Aldona ir sūnus Albinas gimė jau Lietuvoje. Iki šių dienų sodybos namo vietoje yra išlikę stambių akmenų pamatai. Partizanų vadui A. Ramanauskui-Vanagui atminti 2016 m. buvo atidengtas ąžuolinis stogastulpis, įrengtas priėjimo takelis.
Kviečiame į neįprastą kelionę per istorijos vingius ir laisvės kovų palikimą Lazdijų krašte. Šis rajonas garsėja savo išskirtiniu paveldu ir gyventojų ryžtu, kuris užkoduotas įvairiuose objektuose ir vietose, primenant šios vietovės svarbą Lietuvos istorijoje.
