Į vieno gražiausių Lietuvos miestelių – Kulautuvos – pušų amfiteatrą atgaivinti istorinius klodus, papasakoti ir išgirsti svarbiausius faktus teatro, muzikos, šokio pagalba susirinko šimtai kulautuviškių ir miestelio svečių. Juos čia subūrė gražia tradicija tapęs renginys „Kulautuvos pušynų ruduo“, skirtas Kulautuvos 655 metų sukakčiai ir Laikinosios sotinės 100-mečiui paminėti.
„Norėjome žaismingai pateiki Kulautuvos istoriją per amžius keliaujant nuo pagonybės laikų iki šių dienų. Taip gimė idėja visas istorijos detales, svarbiausius akcentus „traukti“ iš senos spintos. Juk joje slepiasi vertingos knygos, suknelės, viskas turi savo pasakojimus, savas istorijas. Džiaugiamės, kad šių metų renginys sutraukė tokį gausų būrį kūrėjų ir svečių“, – sakė Raudondvario kultūros centro Kulautuvos laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorė Andžela Mickutė. Anot jos, į kūrybinį procesą itin aktyviai įsitraukė kulautuviškiai, Raudondvario gyventojai, svečiai iš Veliuonos ir Kidulių. Kulautuvos bendruomenė gamino dekoracijas: siuvo aksomines užuolaidas, kūrybiški auksarankiai vyrai, vadovaujami Rimantės Volkavičiūtės, rekonstravo spintą, kuri tapo pagrindiniu scenos akcentu. Kulautuvos istoriją iš senos spintos ištraukti padėjo vaikų šokių studija, folkloro, vyrų, moterų ansambliai, šokių kolektyvai, istorinių ir dvaro istorinių šokių studijos, vyko tarpukario madų šou.
Jautrus pasirodymas spaudė ašarą
„Kulautuvos pušynų ruduo“ skaičiuoja jau ne vieną dešimtį metų. Kaip ir Kulautuvą garsinančio bardų festivalio „Akacijų alėja“ idėjos autorius – buvęs Kulautuvos kultūros namų direktorius Algirdas Svidinskas. Ilgainiui „Kulautuvos pušynų ruduo“ tapo bendruomenės rudens švente, o „Akacijų alėja“ kitais metais sukvies jau į jubiliejinį – XX festivalį. Šiųmečiame „Kulautuvos pušynų ruduo“ renginyje, kaip vienas iš Kulautuvos simbolių, iš senosios spintos žengė ir dainų autorius bei atlikėjas, „Akacijų alėjos“ krikštatėvis Virgis Stakėnas.
„Labai jautrus Virgio Stakėno pasirodymas sukėlė didžiulius sentimentus: juk tiek daug prisiminimų! Ne vienas išspaudė ašarą. Net ir pats atlikėjas… Kodėl jį matėme scenoje? Nes be Virgio neįsivaizduojame Kulautuvos istorijos – jis be abejonės palikęs gilų pėdsaką“, – sakė A. Mickutė.
Priminė „Akacijų alėjos“ tradicijas
Renginio metu Virgis Stakėnas betarpiškai bendravo su publika, net du kartus giedojo „Akacijų alėjos“ festivalio himną. Ir tai – ne vienintelis tradicijos elementas, atgimęs šiame renginyje iš bardų festivalio scenos. Virgis Stakėnas atliko misiją – palaistė akacijos medelį. Ši tradicija gimė „Akacijų alėjoje“, kuomet visi festivalio atlikėjai prieš renginį ateina palaistyti medelį ir sukalbėti maldą akacijai.
„Aš čia atvažiuoju dažnai. Atvažiuoju naktį, kai niekas manęs nemato. Ateinu prie šio medelio, paglostau jo širdį. Ir pasidaro labai šilta. Sako, reikia pastatyti namą, užauginti vaiką, pasodinti medį. Vaikas kaip tik šiuo metu atskrido iš Jungtinių Amerikos Valstijų, o Virgis pirmą kartą per penkiolika metų savo vaiko nevažiuoja pasitikti į oro uostą. Nes Virgis atvažiavo į KULAUTUVĄ. Nes čia yra „Kūl“-autuva, – sakė Virgis Stakėnas. – Akacijos medį sodinau ne vienas: sodino Algirdas Svidinskas, Ričardas Pudževelis, kuris yra ir šiame renginyje (dėl to labai džiaugiuosi), Andžela Mickutė, ypač aktyviai kurianti ir dalyvaujanti Kulautuvos kultūriniame gyvenime ir kiti. Kada nors norėsiu savo namų kieme augini šio medžio mažutį vaikelį auginti“.
Pristatė Kulautuvos viziją ir apdovanojo gražiausias sodybas
Po Virgio Stakėno pasirodymo visus kartu dainuoti ir šokti kvietė scenos džentelmenas Egidijus Sipavičius, miško arbatinėje svečiai ragavo rudens pyragus ir vaišinosi grybų sriuba. Renginio metu Kulautuvos seniūnė Dalia Šiušienė miestelio gyventojams ir čia mėgstantiems lankytis svečiams pristatė Kulautuvos viziją: kaip atrodys viešosios erdvės, jose įrengus naujas stoteles, šaligatvius, turgų. Taip pat buvo pristatyti gražiausių sodybų rinkimų rezultatai. Paskelbta, kad gražiausią sodybą puoselėja Dalia ir Henrikas Suchorukovai, paminėtos gražiai tvarkomos Jūratės ir Mindaugo Dorelių, Vilmos ir Ramūno Rimkevičių, Reginos Sidunovos sodybos.
Kulautuvos gyvenvietė žinoma nuo 1364 m. Prie Nemuno ir Klevinės upelio 1986 m. buvo rastos dvi senovės gyvenvietės, du kapinynai, deginimo apeigų vieta, rasti penki XIV a. brangenybių lobiai. Tarpukariu šis miestelis tapo viena populiariausių vietų ilsėtis: itin jauki Prezidento A. Smetonos alėja buvo apstatyta puošniomis vilomis su gausiais gėlynais. Šiandien 655 metų sukaktį švenčianti Kulautuva kartu su Zapyškiu ir Kačergine yra pripažinta Lietuvos kurortine teritorija.
