Birželio mėnesį į Lietuvos išskirtinių pasiekimų knygą įrašytos Kretingos bažnyčios durys, jos – seniausios bažnyčios durys Lietuvoje. Praeitą savaitę Agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo į Lietuvos išskirtinių pasiekimų knygą, anksčiau vadintą Lietuvos rekordų knyga, įrašė naują išskirtinį pasiekimą – seniausius Lietuvoje vargonus. Jie sukurti apie 1680 metus. Dabar vargonai yra Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje. Tikslūs jų sukūrimo metai ir vieta nėra žinoma. Nors vargonai buvo surasti Gintališkės (Plungės r.) bažnyčioje, remiantis tyrimais ir bažnyčios geografine vieta, manoma, kad vargonai yra XVII a. pabaigos Karaliaučiaus arba Kuršo meistrų darbo. Kadangi vargonai kurti menei, manoma, kad instrumentas pirmiausia stovėjo netolimame dvare. Išorėje išlikęs 1744 m. užrašas nurodo jų perdirbimo ar sutaisymo metus. Tai vieninteliai Lietuvoje vargonai su trumpąja oktava, turi 1 manualą, 8 registrus.
Dvejus metus UAB „Vilniaus vargonų dirbtuvėje“ truko išskirtinių varginų atnaujinimas. Senųjų pavyzdžiu naujus metalo vamzdžius pagamino ir liežuvėlinį registrą atkūrė SIA „Ugāles ērģeļbūves darbnīca“ (Latvija). Buvo atidengta, išsaugotas ir atnaujintas vargonų pagrindas, viršaus išorė ir abiejų pusių durelių daugiaspalvė puošyba. Vargonų nugarinė dalis ir šonai nuvalyti, atkurtas dažytas paviršius. Atnaujinti popieriniai registrų pavadinimų užrašai, metaliniai vargonų aptaisai, perklijuota subyrėjusi klaviatūra, pagaminti nauji vamzdžiai. Padarytos dvejos naujos pleištinės dumplės, nauji drožiniai.
Atnaujinimo darbai baigti 2003 m. pabaigoje, o 2004 m. birželio 27 d. įvyko pirmasis šių vargonų muzikos koncertas. Ansamblio „Canto Fiorito“ dėka, siekiant įprasminti ir išgarsinti seniausius veikiančius Lietuvos vargonus, 2017 m. rugsėjo 22 d. įvyko pirmasis Tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis, vėliau tapęs kasmetiniu. Barokinių vargonų gaudesys skambėjo pagrindinėje bažnyčios erdvėje, nes čia geriausiai atsiskleidžia visos šio puikaus instrumento galimybės.
