Kretinga lankytinos vietos ir netikėti faktai – Kretingos apylinkės išskirtinės savo gilia istorija, dėmesį prikaustančiomis legendomis, kvapą gniaužiančia gamta, kultūriniu ir sakraliniu paveldu bei aktyvaus poilsio ir sveikatinimo galimybėmis.
Žemaitijoje – Japoniško sodo tradicijos
Netoli Darbėnų miestelio, plyname lauke pradėtas meistro iš Japonijos Hajime Watanabe ir gydytojo Šarūno Kasmausko jau daugiau nei dešimtmetį kuriamas Japoniškas sodas – neatsiejama japonų kultūros dalis. Šis Japoniškas sodas yra didžiausias Europoje ir apima 16 ha teritoriją. Sode įspūdinga bonsai medelių kolekcija, akmenų sodas su sakuromis ir tvenkiniais. Arbatos namelyje galima pasimėgauti japoniška žalia arbata Matcha. Svarbiausias potyris sode – gamtos ir žmogaus harmonija.
Pažadas, virtęs vienuolynu ir bažnyčia
Legenda byloja, kad žymus karvedys J. K. Chodkevičius prieš svarbų mūšį su švedais pasižadėjo: jei laimės, Kretingoje pastatys bažnyčią. Kovą jis laimėjo, ir Kretingoje iškilo bažnyčia, o tiksliau, nedidelė medinė bažnytėlė. Tai papiktino J. K. Chodkevičių, esą bažnyčia turinti būti didinga, mūrinė. Todėl netrukus kitapus Akmenos upės kranto iškilo mūrinė bažnyčia (dabar – Pranciškonų vienuolynas ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios pastatų ansamblis). Tai viena seniausių Žemaitijoje išlikusių gotikos ir Renesanso bruožų bažnyčia, kurioje – stebuklingų galių turintis Šv. Antano altorius, o po centriniu altoriumi palaidoti Chodkevičių šeimos nariai. Jų sarkofagai – kultūros vertybė.
Į dvarą – išvysti augančių bananų ir išsikepti duonos
Viena iš Kretingos miesto pažibų – grafų Tiškevičių rekonstruotas dvaras ir ten įrengtas įspūdingas žiemos sodas. Dvare įkurdintame muziejuje apstu archeologinių vertybių ir meno kūrinių bei kitų eksponatų. Šalia veikia tradicinių amatų centras, kur lankytojai kviečiami tikroje senovinėje duonkepėje išsikepti tradicinės duonos, dvaro saldaininėje pasigaminti gardžių karamelinių saldainių. Apsilankius žiemos sode-oranžerijoje galima išvysti 5000 egzotinių augalų, tarp kurių – tikrų bananų krūmų, o gal net ir užuosti nokstančių jų vaisių.
Dvaro parke net trylika skulptūrų, simbolizuojančių senosios Baltų kultūros tradicijas, lietuviškas šventes, svarbias Lietuvos ir Kretingos istorines datas sudaro 2002 m. pastatytą Saulės laikrodį bei astronominį kalendorių.
Perkeltas, pirktas ir parduotas Lazdininkų vėjo malūnas
Lazdininkų vėjo malūno istorija sužavės ir daug ko girdėjusius. Iki pasiekė Lazdininkų kaimą, jis stovėjo Padvariuose, o dar anksčiau – mūsų sostinėje Vilniuje! Į Lazdininkus medinis aštuonbriaunis malūnas pargabentas Darbėnų miestelio vaistininko iniciatyva. Malūnas buvo keliskart pirktas ir parduotas, kol galiausiai atiteko vietiniam ūkininkui, įsigijusiam jį už Amerikoje anglies kasyklose uždirbtus pinigus. Dabar jis vadinamas prezidentiniu, nes priklauso Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos tėvui.
Baltų mitologijos parkas: kuo tikėjo mūsų protėviai?
Unikali ir turininga buvo mūsų protėvių Baltų (aisčių) pasaulėjauta, vaizdžiai atkartota Baltų mitologijos parke netoli Darbėnų miestelio. Nuo pirmosios pažinties akimirkos kelionė į šį verpstės formos edukacinį parką tampa įtraukianti ir leidžia ne tik išvysti, bet ir išgirsti originalų Baltų pasaulio suvokimą ir žmogaus bei gamtos ryšį. Kai kurie lankytojai sako, kad parką tarsi supa gera energija ir čia vis norisi sugrįžti.
Karus menantis Kartenos piliakalnis
Važiuojant išilgai Kartenos miestelio, kitame Minijos upės krante atsiveria Kartenos piliakalnis, kadaise buvęs svarbus Ceklio žemės centras, dar vadinamas Pilies, Švedų, Lūžties kalnu. Įkopus į jį kaip ant delno atsiveria Kartenos miestelio panorama. Viena iš legendų mena, kad ant kalno kadaise stovėjo Žemaičių karaliaus pilis, į kurią vis taikydavosi priešų kariuomenės. Kartą ją pulti atvykusios švedų ir rusų kariuomenės susikovė tarpusavyje. Pilies valdovas sušukęs savo kariams: „Veizėkiet, karė tenā!“ („Žiūrėkite, karas ten!“). Nuo to laiko, esą, vietovė vadinama Kartena.
Legendomis apipintas Imbarės piliakalnis
Imbarės piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete įrengtas I tūkst. pr. Kr. 2 pusėje ir gyvavo iki XIII a. vidurio. Viena legenda byloja, kad pilies valdovo dukra pamilo ir išlaisvino bokšte įkalintą kryžiuotį. Jos motina mergelę užkeikė (sen. žem. inbarė). Merginos gelbėtoju galėjo tapti tik meilę prisieksiantis smuikininkas. Toks jaunuolis atsirado, tačiau jam nusibodo groti vien tik išrinktajai. Vos jis užgrojo praeiviams, pilis prasmego, o kalne liko žiojėti vien tik gili duobė. Nuo to laiko žmonės piliavietę ir apylinkę ėmė vadinti Imbare.
Kretingos Lurde – stebuklingas vanduo
Kretingos Lurdas įrengtas 1933 m. pranciškonų ordino globėjos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Lurde (Prancūzija) 75-mečiui paminėti. Iš Prancūzijos parvežtos ne tik Švč. Lurdo Marijos ir Šv. Bernadetos skulptūros, bet ir stebuklingą galią turintis vanduo. Net 25 tūkstančių maldininkų procesija anuomet dalyvavo Lurdo pašventinimo apeigose, iškilmių nepraleido net pats prezidentas Antanas Smetona.
Neogotikos koplyčioje – Tiškevičių šeimos kapas
Grafai Tiškevičiai Kretingoje paliko ryškų įspaudą. Vienas iš įdomiausių šios šeimos statinių – neogotikinė koplyčia miesto kapinėse, iškilusi 19 a. pabaigoje. Koplyčioje pirmiausia buvo sumūrytas Tiškevičių šeimos mauzoliejus. Šis objektas ypač patraukė visuomenės dėmesį, kai 2014 m. archeologai pastato rūsyje aptiko sarkofagus bei medinius karstus su didikų palaikais, tarp kurių – penkerių metų amžiaus Tiškevičių anūkės Marijos palaikai.
Išskirtinis muziejus po atviru dangumi
Gargždelės kaime esanti Orvidų sodyba, garsėja akmenų skulptūrų muziejumi. Orvidų sodyba susideda iš daug dalių – akmenų, medžių, tanko, senų daiktų. Sodyba išraižyta takų takelių, kad ir pasiklysti nesudėtinga. Kiekvienas sodybos lankytojas savaip supras Viliaus Orvido sukurtą pasaulį, tačiau abejingųjų jo kūrybai tikrai nebus. Akmenyse tiek daug paslėptos mistikos. Blogas žmogus čia negali ilgai ištverti, o ieškantieji vėl sugrįžta. Tai dvasingumo centras, į kurį gali ateiti visi – ir pikti, ir nusivylę, ir pakylėti, ir laimingi.
Lietuvos Šveicarija
Dauginčių atodanga – Šilpelkės pažintinis takas įrengtas Minijos vingyje esančiame Šilpelkės miške. Pilale, Mėnulio kalnu vadinamo piliakalnio papėde, palei XVI–XVII amžiuje supiltą gruntinį pylimą, takas kyla aukštumos šlaitu ir veda iki vienos didžiausių Minijos pakrančių atodangų, kurios plotis siekia 44 m, o aukštis – iki 22 m. Nuo jos atsiveria nuostabi upės vingio ir senslėnio panorama. Karteniškiai šią vietovę vadina Lietuvos Šveicarija. Šalia atodangos auga vienas šiauriausiai nutolusių Lietuvos skroblynų.
Kalnalio apžvalgos bokštas
Kalnalis įsikūręs vaizdingoje vietovėje, apjuostoje plačių Salanto ir Kūlupio slėnių. Čia stūkso 15 m aukščio apžvalgos bokštas, nuo kurio atsiveria kerinti Salanto senslėnio ir Imbarės piliakalnio panorama. Nuo apžvalgos bokšto iki pat Imbarės piliakalnio įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas, kurio ilgis apie 2 km.
Jauryklos parkas
Pietinėje Kretingos miesto dalyje įrengtas naujas, unikalaus landšafto, 10 hektarų ploto Jauryklos upės parkas, kviečiantis apsilankyti tiek ramaus poilsio gamtoje išsiilgusius kretingiškius bei miesto svečius, tiek ir aktyvesnio laisvalaikio mėgėjus. Jauryklos upės parke iš viso įrengta virš 3 km ilgio naujų sveikatingumo bei gamtinių edukacinių takų su įvairiais mediniais tilteliais ar lieptais. Poilsiautojai čia atras ir 5 landšafto apžvalgos aikšteles, iš kurių atsiveria įdomių gamtos objektų vaizdai, net kelias vaikų žaidimų aikšteles su smėlio lauku ir laipiojimo įrenginiais, sūpynėmis bei kt.
Kur teka stebuklingas šaltinis?
Erškėtynas – unikali sakralinė vieta Joskaudų miške. Manoma, kad kadaise čia buvusi pagonių šventykla. 1926 m. ant akmens, prie kurio išteka gydomąja galia garsėjantis šaltinis, vienai Lazdininkų kaimo gyventojai apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Tais pačiais metais pastatyta medinė koplytėlė, o 1930 m. – daug didesnė mūrinė koplyčia. Vyresniosios kartos žmonės Erškėtyno vietovę laiko šventa. Dažniausiai per Sekmines ir kitas religines šventes jie atvyksta čia, tikėdamiesi fizinio ir dvasinio išgijimo, sielos atgaivos. Erškėtynas tarsi atkartoja Kryžiaus kalno tradicijas.