Sausio 12 d. Seimas priėmė Atmintinų dienų įstatymo pataisą, kuria nuspręsta papildyti atmintinų dienų sąrašą. Pagal naujas nuostatas kovo 9-ąją nutarta paskelbti Lietuvos vardo diena.
Už šį pakeitimą balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 13 Seimo narių.
Šia atmintina diena siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į svarbų istorinį įvykį, kuomet Lietuva buvo paminėta seniausiame rašytiniame šaltinyje – Kvedlinburgo metraštyje ties 1009 m. data. „Pasaulio istorinėje literatūroje yra nusistovėjusi tradicija metus skaičiuoti nuo pirmojo paminėjimo rašytiniame šaltinyje. Prieš dešimt metų buvo iškilmingai paminėtas Lietuvos vardo tūkstantmetis, tačiau ši data nebuvo įrašyta į Lietuvos valstybei reikšmingų kultūrinių–istorinių įvykių įprasminimo minėtinų datų sąrašą. Ši data yra svarbi Lietuvos istorinei savivokai, nes pereinama iš bevardės egzistencijos į Vakarų civilizaciją pradžią. Minėdami pirmąją Lietuvos vardo paminėjimo dieną, kartu prisimintumėme ir Lietuvos daugiau kaip tūkstantmetę istoriją. Šios datos paminėjimas skatintų puoselėti istorinę atmintį, stiprinti Lietuvos visuomenės pilietinę savimonę, skirti daugiau dėmesio pristatant Lietuvą pasauliui“, – įstatymo projekto aiškinamajame rašte rašę Seimo narys, istorikas Arūnas Gumuliauskas.
Pernai dešimt šalies mokslininkų kreipėsi į šalies vadovus siūlydami kovo 9-ąją minėti Lietuvos dieną. Jie prašė šią datą įtraukti į atmintinų dienų sąrašą ir valstybės mastu paminėti 1010 metų sukaktį, kai Lietuvos vardas pirmąkart paminėtas rašytiniuose šaltiniuose – Kvedlinburgo analuose. Juose minima, kad 1009-ųjų kovo 9-ąją, vykdamas krikštyti pagonių, Lietuvos pasienyje buvo nužudytas Šventasis Brunonas Bonifacas.
Atmintinų dienų įstatyme įtvirtinta, kad atmintina diena – reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, atminimo kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu. Jame į atmintinų dienų sąrašą įtrauktos 67 dienos.