Rugsėjo 17 dieną nuo 12 iki 16 valandos Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities skyriuje (Radviliškio r.) vyks Aukštaitijos regiono folkloro ir amatų šventė „Kleboniškių etnografinės spalvos“.
Šventė organizuojama jau ketvirtą kartą (vyko 2015, 2017, 2019 metais) ir yra tapusi tradiciniu muziejaus bei Radviliškio krašto renginiu.
Pasak Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio direktorės dr. Lauros Prascevičiūtės, vienas iš muziejaus siekių – populiarinti, supažindinti visuomenę su Aukštaitijos regiono materialiuoju ir nematerialiuoju paveldu, aktualizuoti šio paveldo perėmimo ir išsaugojimo svarbą, tad ši šventė – vienas iš būdų šiam tikslui pasiekti.
Kaskart šventei suteikiamas vis kitas atspalvis, pavyzdžiui, 2019 metais išskirtinis dėmesys buvo skiriamas lietuvių liaudies sutartinėms. Šių metų šventės akcentu pasirinktas pažinimas per patyrimą. Šventėje daug dėmesio bus skirta amatams ir „gyvam“ prisilietimui prie kultūros paveldo. Etnokultūros sampratą perteiks skirtingų tipų folkloro kolektyvai – klausydamiesi, mokydamiesi liaudies muzikos ir autentiškų dainų, įsijungdami į kūrybines dirbtuves, šventės dalyviai galės geriau pažinti senovės lietuvių pasaulėjautą, giliau suvokti nematerialiojo paveldo, senųjų amatų išsaugojimo svarbą, tradicijų perėmimo būtinumą, kritiškiau vertins įvairius trumpalaikius šiandienos reiškinius.
Skambant liaudiškai muzikai, rudens ir etnografinėmis spalvomis nusidažiusio Kleboniškių kaimo erdvėse patirtimi, žiniomis, tradicijomis dalysis dvidešimt amatininkų, tautodailininkų, edukatorių. Šventės dalyviai galės ne tik pamatyti, kaip dirba patyrę meistrai, bet ir patys viską išbandyti: vyks medžio drožimo, odininkystės, bitininkystės, puodų žiedimo, juostų pynimo, stiklo karoliukų gamybos, šaukštų drožimo, pintinių pynimo, lėlių gamybos, siuvimo ir kitos dirbtuvės.
Kokia šventė be kermošiaus – renginyje dalyvaus ir kulinarinį paveldą, užaugintą ar pačių pagamintą produkciją pristatys Pociūnų, Pociūnėlių, Pakalniškių, Pažagienių kaimų, Šaukoto miestelio ir kitos Radviliškio bei Panevėžio rajonų bendruomenės.
Šventėje koncertuos gerai žinomi folkloro kolektyvai „Raskila“, „Žvangulis“, „Ratilai“, „Jaunimėlis“, „Žalvarinis“.
Panevėžio ansamblio „Raskila“ (vadovė Lina Vilienė) repertuare skamba aukštaitiškos, daugiausia Panevėžio krašto dainos bei ratuojami šio krašto rateliai, taip pat atliekami XIX a. pab. – XX a. pr. lietuviški romansai. Tradicinė „Raskilos“ kapela, kurią sudaro smuikai, armonikos, basedlė ir būgnas, griežia daugiau nei šimtą šokių bei instrumentinės muzikos kūrinių. Savo vietą kolektyvo repertuare randa ir senieji aukštaičių instrumentai: skudučiai, ragai, daudytės, kanklės. Kolektyvo sudėtis vis kinta, tačiau išlieka viena ypatybė – jungtis šeimomis. Taip vaikai, jaunimas natūraliai perima prosenelių tradicijas ir įsijungia į kolektyvo veiklą. 2013 metais ansambliui „Raskila“ įteikta „Aukso paukštė“ kaip geriausiam miesto folkloro ansambliui.
Baisogalos kultūros centro kapela „Žvangulis“ įkurta 1973 metais. Vilimo Malinausko vadovaujamą kapelą sudaro apie 20 įvairaus amžiaus narių. Kapela atlieka aranžuotas liaudies melodijas ir vadovo sukurtus kūrinius, kuriuose – specifinės instrumentuotės, įvairūs epizodiniai instrumentai: rageliai, šukos, dūdmaišis, molinukai ir kiti instrumentai. „Žvangulis“ – daugkartinis įvairiausių konkursų laureatas bei diplomantas, nuolatinis respublikinių ir pasaulio lietuvių dainų švenčių dalyvis.
Instrumentinio folkloro grupė „Ratilai“ per 26 gyvavimo metus surengė 2 400 pasirodymų, 2016 metais išleido kompaktinę plokštelę. Grupės nariai – Mantas Kauzonas, Darius Mockevičius, Vaidas Lengvinas, Paulius Kovalenko. Kapelijos repertuare – tradiciniai lietuvių liaudies šokiai, dainos, instrumentinės melodijos: valsai, polkos, fokstrotai. Grupės nariai groja smuiku, bandonija, basedle, būgnu ir kitais perkusiniais instrumentais. „Ratilai“ stengiasi išlaikyti autentišką grojimo manierą, bet nevengia kūrybiškai interpretuoti. Kadangi grupė neturi vadovo, kiekvienas muzikantas įneša savitą grojimo manierą į bendrą darnią ir linksmą muziką.
Vilniaus universiteto liaudiškos muzikos ansamblis „Jaunimėlis“ buria lietuvių liaudies meno entuziastus – jaunimėlį – šokti, dainuoti ir puoselėti tradicinio meno vertybes. Šiuo metu ansamblio tradicijas išlaiko ir diriguoja ilgametis kolektyvo meno vadovas Bronislovas Glovickis bei šokių grupės vadovė, choreografė Gabrielė Kulienė. Liaudiškos muzikos ansamblis pasirodo Lietuvoje ir užsienyje vykstančiuose renginiuose ir konkursuose, pasaulio lietuvių dainų šventėse, Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventėse.
Grupę „Žalvarinis“ 2001 metais įkūrė kompozitorius, prodiuseris, gitaristas ir vokalistas Robertas Semeniukas. Šiuo metu grupėje dalyvauja Sigita Jonynaitė (vokalas), Viltė Ambrazaitytė (vokalas), Robertas Semeniukas (vokalas, gitara, muzikos autorius), koncertuose talkina muzikantai Rytis Vasiliauskas (boso gitara) ir Sergej Makidon (būgnai). „Žalvarinio“ muzika pasižymi tradicinio folkloro ir šiuolaikinių muzikos stilių sinteze. Lietuviškos dainų tradicijos, grupės narių energingumas ir šiuolaikinės ne tik roko, bet ir bliuzo bei world muzikos įtaka sukuria išskirtinį muzikinį mišinį. Grupė nevengia eksperimentuoti, bendradarbiauti su garsiausiais roko, džiazo, folk muzikos profesionalais, geriausiais Lietuvos atlikėjais. Per daugiau kaip dvidešimt gyvavimo metų įrašyta dešimt muzikos albumų. Koncerte bus pristatytos naujojo, šiemet išleisto, albumo „Cantabile“ dainos.
Renginio vedėja – Loreta Sungailienė.
Šventę „Kleboniškių etnografinės spalvos“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio inf.
