Pirmąkart Klaipėdos (Cleipeda) vardas minimas aprašant Klaipėdos pilį 1252–1328. Manoma, miestas (vokiškai Memel) ėmė kurtis 13 a. viduryje į rytus nuo pilies buvusioje senosios Danės žiočių saloje. 2/3 miesto priklausė Livonijos ordinui, 1/3 – Kuršo vyskupui. 13–15 a. miestas degintas ar griautas apie 20 kartų.
16 amžius
1525 Klaipėda tapo susikūrusios Prūsijos kunigaikštystės apskrities centru. 1532–38 naujoji miesto teritorija sutvirtinta gynybiniais pylimais. Dabartinis Senamiesčio gatvių tinklas susiformavo po 1540 gaisro.
16 a. Klaipėda sparčiau plėtojosi kaip uostamiestis (Klaipėdos jūrų uostas). Nuo 1549 pradėti statyti jūriniai laivai.Miesto plėtrą skatino stiprėjanti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės prekyba su Vakarų šalimis. Greta vokiečių kolonistų, Klaipėdoje (daugiausia priemiesčiuose) gyveno kuršiai ir lietuviai. Magistratas jiems nesuteikdavo miestiečių teisių, nepriimdavo į amatininkų cechus. Vis dėlto Klaipėda pamažu virto vienu susidariusios Mažosios Lietuvos istorinės srities regioninių centrų.
1701 Klaipėda tapo susikūrusios Prūsijos karalystės miestu.
20 amžius
1919 Versalio sutartimi Klaipėdos kraštą atskyrus nuo Vokietijos, 1920–23 miestą valdė prancūzai. 1920–39 Klaipėdoje veikė krašto vietinio valdymo institucija – Direktorija.
1923 po Klaipėdos krašto sukilimo Klaipėda prijungta prie Lietuvos Respublikos. Tapo autonominio Klaipėdos krašto centru – čia rezidavo gubernatorius, veikė centriniai krašto savivaldos organai.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę miesto ekonominę plėtrą labai skatino užsienio investuotojai, tarp jų didelės bendrovės Philip Morris, Siemens, Radisson SAS; 2005 Klaipėdoje buvo 20 iš 100 didžiausių Lietuvos investuotojų.
Klaipėdos pavadinimo kilmė
Miesto kilmės ištakomis laikoma pilis, pastatyta Vokiečių ordino ant kuršių žemės Pilsoto ruožo ir pavadinta Memelburgu; vėliau pilies pavadinimas sutrumpėjo iki Memel. Nuo 1252 m. iki 1923 m. ir nuo 1939 m. iki 1945 m. miestas oficialiai vadintas Memeliu. 1923–1939 m. laikotarpiu oficialiai vartoti abu pavadinimai (Memel ir Klaipėda), o nuo 1945 m. naudojamas tik lietuviškas pavadinimas Klaipėda.
Pavadinimai Memelburg ir Memel randami daugelyje rašytinių šaltinių nuo XIII a., o pavadinimas Klaipėda aptinkamas tik nuo XV a. su Lietuva susijusiuose šaltiniuose. Pirmą kartą dabartinis vietovardis, kaip Caloypede, paminėtas Vytauto laiške 1413 m. Antrą kartą Klaipėdos vietovardis, jau kaip Klawppeda, minimas 1420 m. Vokiečių ordino derybų su Vytautu santraukoje. Trečią kartą Klaipėdos vardas, kaip Cleupeda, įvardintas 1422 m. pasirašytoje Melno taikos sutartyje. Tikima, kad pavadinimas Klaipėda greičiausiai yra kuršių kilmės ir reiškia „lygią, plokščią žemę“. Kai kurie kiti XX a. kalbininkai (J. Gerulis, P. Skardžius, A. Salys) buvo linkę manyti, kad miesto pavadinimas yra asmenvardinės kilmės, tačiau tam įrodyti kol kas trūksta faktų.
Vietovardžiu Mēmele/Mēmela skalvių ir kuršių gentyse vadintas Nemuno upės žemupys. Kuršių kalboje tai reiškia „nebylų, tylų“. Šį vietovardį vėliau perėmė vokiečių kalbos vartotojai ir jį pritaikė naujajai gyvenvietei.
Šaltinis: Visuotinė lietuvių enciklopedija