Kernavėje vykdant archeologinius kasinėjimus, tyrinėjant XIX a. sunykusio Kernavės arba kitaip, Kriveikiškio dvaro liekanas rastas XIII–XIV a. lietuviškų ilgųjų lobis.
Lietuviški ilgieji – pusapvaliai sidabriniai sunormintos masės strypeliai, skirti piniginiams atsiskaitymams, paplitę visame baltų genčių gyvenamajame regione nuo XI a. iki pirmųjų monetų atsiradimo XIV a. antroje pusėje. Lietuviški ilgieji buvo itin stambūs pinigai – už vieną tokį lydinį buvo galima įsigyti 14 avių, todėl dažnai buvo smulkinami į mažesnes dalis, dažniausiai perkertant pusiau.
Kernavės teritorijoje jų randame nemažai, visgi rasti „sveikus“, nesmulkintus ilguosius, tikras džiaugsmas ir retenybė archeologams.
Iki šiol Kernavėje buvo rasti penki „sveiki” lietuviškieji ilgieji ir daugybė jų fragmentų, todėl džiaugiamės papildę savo fondus nauju lobiu.
Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos informacija