Kelmės dvaras – dvaras Kelmėje.
XV a. pabaigoje LDK Aleksandras iki tol jam priklausiusį dvarą padovanojo Jonui Kontautui, neilgai trukus dvaras Bartoševičiams, vėliau – Hlebavičiams, o po 1549 m. pagal giminystės ryšius – kunigaikščiams Solomereckiams.
1591 m. dvarą iš Solomenereckio nupirko Šiaulių vietininkas Jonas Gruževskis. Jo ainiai 1780 m. ir pastatė išlikusius dvaro rūmus. Jie rekonstruoti pagal 1892 m. vokiečių architekto Franciško Lėmano projektą, o 1898 m. parengtas parko įrengimo projektas.
Išlikę dar 1668 m. statyti ir XVIII a. rekonstruoti vartai.
Pirmojo aukšto patalpose buvo laiptai ir baudžiauninkų kalėjimas, antrajame aukšte – biblioteka su siaura atvira arkada orkestrui.
Čia buvusioje bibliotekoje buvo apie 5 tūkst. tomų knygų. Dvaro bibliotekoje buvo laikomas didelis dvaro savininkų Gruževskių šeimos archyvas.
1831 metų sukilimo metu dvaro savininkas Julius Gruževskis buvo Raseinių apskrities sukilėlių komiteto narys. Sukilimui pralaimėjus Julius Gruževskis emigravo į Prancūziją, vėliau apsigyveno Šveicarijoje, Ženevoje.
1940 m. paskutinė dvaro savininkė Gabrielė Gruževskienė su dukromis Sofija ir Adolfina buvo išvarytos iš dvaro, vėliau ištremtos į Sibirą.
Vokiečių okupacijos metais Kelmės dvare gyveno baronas fon Haren, pokario metais čia buvo įsikūrusi mokykla, vėliau Paukštininkystės tarybinio ūkio centras, kuris išlaikė ir dvaro pastate buvusi nedidelį visuomeninį muziejų, 1990 m. dvare įsikūrė Kelmės krašto muziejus.
Daugiau panašių nuotraukų: