Kelionė į Šrį Lanką – Laimingų atostogų sala . Kai reikia parekomenduoti žmonėms, dar nė karto nebuvusiems Azijoje, šalį, kuri jų per daug neišgąsdintų, visada siūlau pirmiausia keliauti į Šri Lanką. Aš ją vadinu saugia egzotika. Šalies plotas beveik lygus Lietuvos plotui, tiesa, gyventojų ten dešimt kartų daugiau, nei pas mus, o norint nuvažiuoti kad ir nedidelį 100 kilometrų atstumą, teks užtrukti mažiausiai tris valandas. Vis dėlto Šri Lankoje, kitaip nei kaimyninėje Indijoje, mažiau matyti skurdo ir šiukšlių, kitaip nei Kinijoje, žmonės yra malonesni ir geriau kalbantys angliškai, kitaip nei Tailande, čia vis dar nėra per daug turistų (gali būti, kad ilgai tai netruks).
Istorija ir kasdienybė
Šri Lankos istorija turtinga, taip pat ji įdomi gyvomis budizmo tradicijomis, o keliautojus išmoko džiaugtis mažais kelionių mozaikos gabalėliais: atiduoti pagarbą religijai basomis vaikštant aplink įspūdingas stupas (šventyklų atitikmuo budizme), pakalbėti su vienuoliu po banjanu, išaugusiu iš sėklos to medžio, po kuriuo nušvito Buda, pakelėje išgerti kokoso vandens, sutikti laisvą laukinį dramblį ir pasimėgauti ajurvediniu masažu. Galbūt Šri Lanka ir nepriblokš visko mačiusio keliautojo keistomis tradicijomis, bet man ji yra puikus pavyzdys, kaip religija atneša paprastos laimės į kasdienį gyvenimą.
Kiekvieną mėnesį per pilnatį Šri Lankoje yra nedarbo diena, budistai (jie sudaro 70 procentų šalies gyventojų) mini svarbias datas, susijusias su Budos gyvenimu ir budizmu šalyje. Viena svarbiausių, vadinama Vesak, mini net tris Budos gyvenimo datas – gimimą, nušvitimą ir Nirvaną. Turistams šios dienos svarbios ne tik dėl to, kad nesutvarkysite būtinų formalumų, nenusipirksite alkoholio ar mėsos, bet ir dėl galimybės pajusti gyvą tradiciją. Pudžos diena (poya) yra skirta maldai, o į šventas vietas, prie stupų, susirinkę maldininkai dega žvakeles. Suplanuoti kelionę per pilnatį gana lengva ir galėsite pabūti šios šventės dalis, pajusti stiprią bendrystės energiją.
Polunaruvos ir Anuradhapūros šventyklos centrinėje Šri Lankoje – didžiulės įspūdingų griuvėsių kolekcijos. Buda sėdi, Buda guli, o štai ten – laimina. Vienas įspūdingiausių Šri Lankos istorijos paminklų – Budos danties šventykla senojoje sostinėje Kandyje. Šioje vietoje nuolat grūdasi vienuoliai, turistai, prekeiviai.
Po mirties sudeginto Budos dantį iš laužo išnešė vienuolis, o paskui iš Indijos buvo slapčia išgabentas į Šri Lanką, kad neatitektų kitatikiams. Tada Kandžio karalius pastatė pirmąją šventyklą, skirtą šiai relikvijai. Budos dantis visais laikais simbolizavo valdžią, todėl kai kurie lyderiai dėl relikvijos net suremdavo kardus.
Budos dantį vienuoliai parodo kas šešeri metai – bet kasmet vyksta speciali danties šventė. Esala Perahera festivalis – tai svarbiausia budistinė šventė Šri Lankoje. Švenčiama rugpjūtį, 10 dienų prieš pasibaigiant mėnulio pilnačiai. Saugomas auksiniame kupole, vieną kartą per metus jis išnešamas iš šventyklos siekiant gauti dievų palaiminimą, prišaukti lietų, pažadinti gamtą, derlingumą. Auksinis kupolas užkeliamas ant gausiai papuošto dramblio, kurį lydi spalvinga ir triukšminga procesija: tūkstančiai dekoruotų dramblių, piligrimų, šokėjų, akrobatų, ugnies rijikų, būgnininkų.
Dar viena Šri Lankos įžymybė irgi susijusi su karališkomis regalijomis. Sigirija, lietuviškai – „Liūto uola“, matyti už dešimčių kilometrų. Tai – raudono atspalvio 200 metrų aukščio uola, ant kurios penktajame amžiuje buvo pastatyta tvirtovė ir rūmai. Dabar iš rūmų likusios tik įspūdingos plytų krūvos, o iš masyvios liūto skulptūros – pora įspūdingo dydžio letenų. Tačiau ypatingo grožio gamta ir nuo uolos atsiveriantys vaizdai nepalieka abejingų Sigirijai. Tvirtovę pastatė toks istorinis psichopatas, 477 metais nužudęs savo tėvą ir užėmęs sostą. Bijodamas netikro brolio keršto, princas Kasijapa ant uolos įkūrė neprieinamą rezidenciją. Čia tėvažudys gyveno beveik 18 metų. Vėliau, artėjant įbrolio armijai, jis nusileido nuo uolos. Kasijapos armija išsilakstė, o jis, nenorėdamas pasiduoti, nusižudė. Jo įbroliui rūmų neprireikė. Uola kelis šimtmečiams buvo užmiršta. Vėliau čia įsikūrė vienuoliai. Užlipti čia gali pasirodyti sunku, tačiau visus laiptus ir laiptelius įveikia net pagyvenę turistai su vaikštynėmis, svarbu palengva siekti užsibrėžto tikslo.
Geriausia vieta drambliams
Kur Šri Lankoje pamatyti dramblius? Atsakymas paprastas – visur. Beveik visuose nacionaliniuose parkuose, tačiau nebūtinai turite mokėti už safarį, tinkamomis valandomis dramblius galite sutikti ir keliuose, visai netoli jūsų. Beje, ar žinote, kaip atskirti Afrikos ir Azijos dramblius. Afrikos dramblių ausys yra daug didesnės nei jų giminaičių ir savo forma primena Afrikos žemyną, o Azijos dramblių ausys – Indijos subkontinentą. Taip pat skiriasi ir straublys – Afrikos drambliai turi du „pirštus” straublio gale, o Azijos drambliai – vieną.
Aktyviausias jų aktyvumo – maisto medžioklės – laikotarpis yra naktis, tamsoje. Tuomet jie labai mėgsta skanauti vaisius iš žmonių sodų. Pamatysite, kad dauguma kelių ir namų yra apsaugoti elektrinėmis tvoromis, kurios įjungiamos naktį, kad drambliai nevogtų vaisių nuo medžių, o tai darydami – nesunaikintų likusio sodo ar net namo dalies. Drambliai prausiasi apie vidurdienį. Tada jie eina prie artimiausių ežerų maudytis. Po maudymosi seanso, tarp 15 ir 18 val. yra laikas, kai juos galime pastebėti aplink kelius, laukuose, vienus ar su kompanija.
Atvykę į Šri Lanką liepos – spalio mėnesiais, galėsite stebėti dramblių susibūrimą Minerijos nacionaliniame parke, kur jie ganosi, žaidžia, ilsisi ir geria. Sakoma, kad taip atsitinka todėl, kad kai Šri Lankoje prasideda sausasis sezonas (kuris skiriasi šiaurėje ir pietuose), drambliai migruoja čia, kur yra patikimas vandens šaltinis.
Jalos nacionalinis parkas yra bene populiariausias ir žinomiausias parkas visoje Šri Lankoje. Tai antras pagal dydį nacionalinis parkas ir be dramblių čia jums gali pasisekti pamatyti leopardą ar Šri Lankos lokį. Vienintelė problema, kad parke nuolat būsite apsupti ir kitų džipų.
Kvapnusis puodelis
Ceilono arbatos istorija iš tiesų prasideda nuo… kavos. Salos klestintys kavos ūkiai buvo sugriauti ligos (grybo), kuri sunaikino beveik visus kavamedžius. Tačiau ši katastrofa leido Šri Lankai pasidabinti žaliuojančiomis arbatos kalvomis, kurios dabar yra neatskiriamas šalies simbolis. Pirmasis arbatmedis buvo pasodintas Karališkuose botanikos soduose 1824 metais, o po 45 metų Jamesas Tayloras sukūrė pirmąją plantaciją, nuo kurios prasidėjo masinė arbatos gamyba. Na, o 1890 m. seras Thomas Liptonas nusipirko plantaciją ir iš čia paruošto pirmojo arbatos pakelio išaugo didžiulė Liptono arbatos kompanija, šiandien žinoma visame pasaulyje. Ir dabar arbata lieka Šri Lankos pagrindine eksporto preke – ji yra ketvirta didžiausia arbatos eksportuotoja pasaulyje (19 proc. visos rinkos). Ceilono arbata garsėja kaip švariausia arbata pasaulyje. Šri Lankoje galima aplankyti daugybę arbatos plantacijų, kuriose galima surengti ekskursiją ir sužinoti, kaip renkami ir vėliau apdorojami arbatos lapeliai, ir net gauti arbatos pavyzdžių.
Arbata auginama skirtinguose aukščiuose, todėl jos skoniui įtakos gali turėti saulės šviesos kiekis, temperatūra, aukštis virš jūros lygio ir dirvožemio tipas. O pabuvę arbatos plantacijose ir pamatę, kur dedamos pagrindinės produkcijos atliekos, ko gero, nebepirksite arbatos tuose pakeliuose. Arbatos sodinukų apsuptyje ryškiai jaučiamas kolonijinis palikimas, o arbatos gėrimo tradicijos stiprios kaip karalienės dvare. Ir nenustebkite, kai vakare savo viešbučio lovoje rasite karšto vandens pūslę – naktys čia gali būti itin žvarbios.
Nusileidus kiek žemiau ir vaikštant po prieskonių sodus labai aiškiai suvoki, kodėl dėl šios mažytės salos kraują liejo tolimų šalių vyrai. Gidai suokia sakmes apie kakavą, vanilę, cintronelą, laužia lapus, kiša uostyt, ragina ragauti, tikėdamiesi tavo veide nuostabos, susižavėjimo ir kitų gerų emocijų. Arabai, portugalai, olandai, britai čia veržėsi dėl prieskonių, o labiausiai – cinamono, kurio lotyniškas pavadinimas kilęs nuo Ceilono salos vardo. Žmonės čia prieskonius nuo neatmenamų laiko vartoja kaip medikamentus, maisto produktų konservavimo priemonę ir patiekalų skoniui pagerinti. O dabar, pažiūrėję, kaip auga muskato riešutai, imbieras, kardamonas, ananasai, gvazdikėliai ar pipirų medžiai sužinosite ir kaip viską dabar reikia skubiai įsigyti, nes nuo šiol jūsų sveikata kardinaliai pagerės – namo parsivešite vaistus praktiškai nuo visų ligų.
Atostogos sveikatai
Keliaudami Šri Lankoje nuolat matysite iškabas – ajurvedinis masažas. Tiek paprastos kaimo įstaigos, tiek daugelis vidutinės klasės ir prabangių Šri Lankos viešbučių siūlo pasimėgauti senoviniu salos paveldu. Ajurveda pas mus laikoma alternatyvia medicina, tačiau Vakarų medicinos istorija yra lyg kūdikis, palyginti su daugiau nei 5000 metų senumo ajurvedos tradicijomis, susiformavusiomis stebint gamtą. Jei norite tikrų sveikatos atostogų savo kūnui, sveikatinimosi programai reikėtų skirti 10–14 dienų, o norintiems viso organizmo valymo – 21 dieną. Priklausomai nuo savijautos ir tikslų, ajurvedos gydytojas parenka pančakarmos procedūras. Pančakarma dažniausiai susideda iš dietos, nosies valymo, vaistažolių pirties ar vonios, masažo ar kitos kosmetologinės procedūros ir lydyto sviesto (ghi) vartojimo.
Na, bet jei atvykote pažinti šalį ir šiek tiek pasimėgauti poilsiu prie vandenyno, ajurvedą į savo atostogas Šri Lankoje vis tiek galite įtraukti – išbandykite vieną ar dvi procedūras, o galbūt kitą kartą tai bus puiki priežastis grįžti atgal.
Kelionių į Šri Lanką ieškokite čia https://travelplanet.lt/kelioniu-kryptys/azija/sri-lanka
Gabrielė Štaraitė, www.travelplanet.lt
