Laimingų žmonių ir laimingų atostogų šalis Kosta Rika
Kosta Riką galime pavadinti testu keliautojams. Žemėlapyje ji neturi atpažįstamos formos, ji neturi įžymių pastatų, kurie viliotų turistus. Įvedus į paiešką šalies pavadinimą, pamatysite nuotraukų su džiunglėmis ir vulkanais, kurie vienodi (arba bent jau labai panašūs) visame pasaulyje. Tačiau vis dėlto, tai viena populiariausių atostogų krypčių. Paplūdimių mėgėjai čia randa fantastiškas pakrantes ir saulėlydžio vėjyje siūbuojančius hamakus. Gamtos mylėtojai džiaugiasi nacionalinių parkų ir gyvūnų gausa. O adrenalino fanatikai lekia į kalnus ir upes.
Džiunglių gyvybė
Žvelgiau į tamsias džiungles, tikėdamasi, kad pamatysiu ką nors, kas žvelgia atgal. Juoduma nebuvo aklina, virš galvos medžių kontūrai praleido šiek tiek žvaigždžių šviesos, ir, žinoma, vaikščiodami naktį po mišką visi nešiojomės žibintuvėlius. Kaip ir dauguma turistų, į Monteverdės debesų miškų rezervatą atvykau tikėdamasi pamatyti didelius žinduolius, tokius kaip jaguarai, ocelotai ar tapyrai. Tačiau nepamačiau. Beveik niekas nemato. Tačiau jau pirmosios 10 minučių su gidu per trijų valandų pasivaikščiojimą pirmąją naktį įrodė, kad augalai ir vabzdžiai gali būti tokie pat žavūs – ir tokie pat mirtini.
Gidas buvo atsipalaidavęs banglentininkas ir kartu biologas. Jis parodė mums aligatoriaus medį, kurio platūs kūgiški spygliai buvo sukurti tam, kad atbaidytų dramblio dydžio tinginius, kurie dar prieš 10 000 metų klajojo po Ameriką. Jis dar labiau pagyvėjo, kai pakvietė mus pažiūrėti į smaugiančiąją figą, kuri pradeda savo gyvenimą kaip nekalta sėkla, paukščio įnešta į nieko neįtariančio medžio šakas, paskui išauga vijoklis ir nuo viršaus iki pat žemės apgaubia medį šeimininką bei jį uždusina.
Negyvo medžio skylėje, už dygliuotų figų šaknų, gidas pašvietė į oranžinės spalvos tarantulą, sėdintį prie įėjimo ir laukiantį savo grobio. Kodėl jis nemedžioja lauke? Mums paaiškino, kad čia gyvena tarantulinės vapsvos, kurios laukia, kol galės paralyžiuoti tarantulą savo įgėlimu, sudėti į jį kiaušinėlius, o tada vapsvų lervos lėtai suės dar gyvą vorą iš vidaus. Gana kraupus miškas, tiesa?
Gamtinis rojus
Beveik 30 procentų Kosta Rikos žemės ploto skirta nacionaliniams parkams ir rezervatams – tai vienas didžiausių rodiklių tarp visų šalių. Į šiaurės vakarus nuo Kosta Rikos sostinės San Chosė esantis Monteverdė, įsikūręs Tilarano kalnuose, yra eko-turistų Disneilendas. Žaliuojantys debesų miškai ir 1 000 endeminių augalų rūšių Monteverdėje – tai lyg piligriminė kelionė į gamtą. Pridėkite ekologiško sūrio gamyklą, kavos plantaciją ir keletą aukščiausios klasės viešbučių, kurie stengiasi pralenkti vienas kitą savo tvarumo programomis ir atsinaujinančios energijos projektais, ir Monteverdė turės visas žodžio „žalias” reikšmes (Monteverde iš ispanų kalbos reiškia “žalias kalnas”).
Kadangi turistai greičiausiai nepamatys visų laukinių gyvūnų, kurių norėtų, pastaraisiais metais atsirado privačių zoologijos sodų: šikšnosparnių džiunglės, varlių tvenkinys, drugelių sodas, serpentariumas. Tikrieji džiaugsmo teikėjai kelionės metu yra kolibriai. Juos retai sutiksite rezervate, tačiau už jo ribų yra įrengtos cukriniu vandeniu maitinamos lesyklėlės. Jau vien pavadinimai priverčia nusišypsoti: žalčialunkiai briliantai, violetiniai kalnų brangakmeniai, variniai smaragdiniai! Na, o įspūdingiausi buvo violetiniai baltomis uodegos plunksnomis ir vaivorykštiniais kūnais! Aplink lesyklėles kolibriai dūzgė prie mūsų ausų lyg sraigtinių lėktuvų eskadrilė. Nenuostabu: šie paukščiai, kurių maistas – tik nektaras, o širdies ritmas siekia apie 1200 dūžių per minutę, gyvena nenutrūkstamoje cukraus karštinėje.
Ieškoti gyvūnų gamtos draustinyje – tai tarsi žaisti kazino: žinai, kad šansai ne tavo pusėje, bet kai laimi, jautiesi fantastiškai. Reikia įdėti nemažai pastangų, net jei nori pamatyti varles – jos susilieja su aplinka. Mėlynoji džinsinė varlė (raudona su mėlynomis kojomis) buvo ne didesnė už nykščio nagą, o stiklinių varlių kūnai buvo visiškai permatomi. Deja, jas abi teko apžiūrėti ne laukinėje gamtoje.
Vis dėlto, Kosta Rikoje labai pasiteisina taisyklė „Kuo labiau stengsitės surasti sunkiai pasiekiamus gyvūnus, tuo mažiau jų pamatysite.” Ar ne maloniau ramiai sėdėti, geriausia hamake, su šaltu gėrimu rankoje, ir laukti, kol gyvūnai ateis pas jus? Laukinių gyvūnų paradas – įprastas įvykis daugumoje Kosta Rikos ekologinių namelių. Ankstyvą rytą čia pasirodo kojotai, beždžionės kapucinai, paukščiai ir drugeliai, o po jų – tinginiai, driežai (Jėzaus driežai, kurie „vaikšto” vandeniu) ir mažytės varlės. Iš paskos seka rėksnės beždžionės, tapyrai, šarvuočiai ir tarantulai. Štai tukanas gali skristi per slėnį kiekvieną dieną ankstyvą rytą ir vėlyvą popietę. Jį atpažinsite iš to, kaip jis atrodo, kai skrenda – tukanai skrenda šiek tiek pasvirę, kad subalansuotų savo didelius ir sunkius geltonos, žalios ir mėlynos spalvos snapus. Šių egzotiškų paukščių gerklės ir krūtinės yra ryškiai geltonos, o kūnas juodas. Manoma, kad atogrąžų miškuose ir žemumose Centrinėje Amerikoje ir atogrąžų Pietų Amerikoje gyvena 37 tukanų rūšys. O didžiosios katės, ocelotai ir jaguarai? Deja, jie pasirodo vieną kartą per žalią mėnulį. Bet gal jums pasiseks labiau?
Kokius gyvūnus dažniausiai „medžioja“ keliautojų akys?
Labiausiai Kosta Riką reprezentuojantis gyvūnas – tinginys. Šie gyvūnai visai nepagrįstai vadinami tinginiais. Tiesiogiai išvertus iš ispanų kalbos – tingios meškos (isp. Oso perezoso), tačiau jie nėra nei meškos, nei tingios. Keletas įdomybių apie šiuos neįtikėtinus gyvūnus:
- Tinginys laikomas lėčiausiu gyvūnu pasaulyje. Jis juda taip lėtai, kad ant jo kailio auga dumbliai. Šie žalieji dumbliai, vadinami Trichophilus, auga tik ant tinginių kailio. Daugiau nei pusė visų tinginių turi šį dumblį, kuris lietaus sezono metu suteikia jų šiurkščiam kailiui žalsvą atspalvį.
- Nors lipa labai lėtai, tinginiai yra puikūs plaukikai. Jie iš prigimties yra plūdrūs ir, kaip ir žmonės, gali lengvai plaukti. Tai padeda jiems išgyventi, kai kyla sezoniniai potvyniai.
- Jie mėgsta miegoti. Nelaisvėje gyvenantys tinginiai paprastai miega 15-20 valandų per parą, o laukiniai tinginiai – apie 10 valandų per parą.
- Didžiąją laiko dalį jie praleidžia medžių viršūnėse. Jie nusileidžia žemyn tik tuštintis (tai daro kartą per savaitę), ieškoti partnerio arba įsikurti naujoje teritorijoje.
- Nors jie yra ramūs gyvūnai, patinai gali tapti itin agresyvūs norėdami užkariauti patelę. Neretai pasitaiko, kad po kovų tinginiai lieka su randais ant snukio ar net apakę.
- Yra dviejų rūšių tinginiai: visaėdžiai ir žolėdžiai. Dvipirščiai tinginiai yra visaėdžiai, daugiausia minta vaisiais, lapais, vabzdžiais ir driežais. O tripirščiai tinginiai daugiausia yra žolėdžiai, todėl jų racioną sudaro įvairių medžių ūgliai ir lapai.
- Jauniklius tinginės atsiveda medžiuose. Jei jauniklis nukrenta ant žemės – motina palieka jį likimo valiai, kadangi netiki, kad jis išliko gyvas, o tuo tarpu apačioje jų gali laukti pavojai.
Paukštis, kurio dažniausiai ieško atvykusieji – ketzalis. Nors tai yra Gvatemalos nacionalinis paukštis, kurio vardu netgi vadinama vietinė valiuta, Kosta Rikos gamtos turtingumas leidžia juos pamatyti žymiai dažniau. Ketzalis laikomas vienas gražiausiu paukščiu pasaulyje ir vertinamas jis labiausiai dėl ryškių spalvų ir nuostabaus grožio patino uodegos, kuri majų laikais buvo laikoma jėgos ir galios simboliu. Deja, bet savomis akimis pamatyti šį nedidelį paukštelį nėra lengva, tačiau su geru gamtininku ir jo turima puikia optika galima jį stebėti iš labai arti.
Na, o mane labiausiai džiugino „didesnių gabaritų“ spalvingi paukščiai: tukanai ir aros. Jų ryškios geltonos, žalios, raudonos ar mėlynos spalvos traukia akį ir leidžia šiuos paukščius stebėti be jokios papildomos įrangos. O koks jūsų geidžiamiausias pamatyti gyvūnas Kosta Rikoje?
Kaip atrodo tobulas paplūdimys?
Turbūt žymiausias Kosta Rikos nacionalinis parkas – Manuel Antonio. Keliauju į jį šiek tiek pasiruošusi: maudymosi reikmenys, rankšluostis ir gertuvė vandeniui. Prie įėjimo visi esame patikrinami – į šį parką griežtai draudžiama neštis bet kokių maisto produktų, viduje yra uždrausti plastikiniai vandens ar kitų gėrimų buteliukai, o gertuvėms pasipildyti įrengtos geriamo vandens stotelės. Išimtys yra taikomos šeimoms su vaikais – jiems leidžiama atsinešti maisto. O kodėl šie draudimai yra įvesti netrukus įsitikinsiu savomis akimis.
Kad tai yra populiariausias nacionalinis parkas nesunku suprasti dėl žmonių kiekio. Iki jūros reikia paeiti apie kelis kilometrus miško taku, kuriame gausu smalsuolių su kartu juos lydinčiais vietiniais gidais ir jų turimais teleskopais. Pakeliui gausybė įvairios gyvūnijos, kurios dalį gali stebėti plika akimi: tinginiai, kapucinai bei kitų rūšių beždžionės bei įvairūs paukščiai. Žvitri gido akis pamato ir gerai užsimaskavusius ar gilumoje pasislėpusius paukščius ir tuomet jau nukreipia teleskopą mūsų smalsumui patenkinti.
Keliaujant džiunglėmis kyla nerimas, ar tilpsime visi mes į tuos du paplūdimius, kuriais garsėja Manuel Antonio parkas. Nors priėjus pirmąjį paplūdimį kilo daug pagundų čia pat ir įsikurti, vertėjo paklausyti vietinių patarimo – antrasis paplūdimys žymiai geresnis. Ir neteko nusivilti. Paplūdimys atitinka visus tobulo paplūdimio kriterijus: tuščias, ilgas ir platus balto smėlio ruožas, kurio vienoje pusėje – malonus medžių pavėsis, o kitoje – šiltas, žydras ir lengvai banguotas vanduo, Ramiojo vandenyno įlanka. Įbridimas į vandenį – tolygiai nuolaidus, vandenyje nėra jokių žmogui pavojingų gyvių, tad noras neišlipti iš vandens gali užtrukti kelias valandas ir ilgiau.
Ir dar. Minėjau, kad į šį parką draudžiama neštis vienkartinius vandens buteliukus ir maistą. Čia nėra jokių prekybos taškų, todėl paplūdimiai yra tobulai švarūs – jokių šiukšlių! Tačiau gudrieji kapucinai žino, kad yra žmonių, atvykusių su vaikais, ir turinčių ką nors skanaus. Savomis akimis teko stebėti, kaip vienas kapucinas nuo medžio stebėjo paplūdimio aplinką. Po kelių akimirkų stebėjimo staigiai šoktelėjo link šeimos su vaikais ir nusigvelbė jogurto indelį. O tuomet grįžo į savo medį ir skaniai tą jogurtą suvartojo. Tad nedarykite tokios klaidos – nepalikite jokio maisto produktų be priežiūros, net jei jums ir atrodo, kad šis paplūdimys visiškai tuščias.
Paprastas laimės receptas
Kosta Rikoje visur girdėsite ir matysite frazę „Pura Vida„. Terminas „Pura Vida” Kosta Rikoje vartojamas jau daugiau nei 50 metų, tai lyg šalies reklaminis šūkis. Išvertus į lietuvių kalbą jis reiškia „tyras gyvenimas” arba „paprastas gyvenimas”, tačiau tai ne tik frazė – tai gyvenimo būdas.
Iš kur kilo ši frazė? Ji imta plačiau naudoti 1956 m., kai buvo išleistas meksikiečių filmas „Pura Vida!”. Filme pagrindinis veikėjas visą laiką kartojo sau, kad išliktų optimistiškas, laimingas ir kupinas džiaugsmo, nepaisant visų neigiamų jį supančių aplinkybių.
Kosta Rikos gyventojai (tikosai) šį terminą vartoja norėdami pasisveikinti, atsisveikinti ar net pranešti žmonėms, kad viskas gerai! Jie jį vartoja kasdien ir daro taip įtikinamai, kad vien nuo tų žodžių tampa laimingi. „Pura Vida” reiškia, kad žmonės turi būti dėkingi už tai, ką turi gyvenime, užuot kreipę dėmesį į neigiamus dalykus. Nesvarbu, kaip blogai jums atrodo, kito žmogaus gyvenimas gali būti kur kas mažiau laimingas nei jūsų. Gyvenimas per trumpas, kad jaudintumėtės ir nerimautumėte! Ne veltui daugelyje Laimės indeksų Kosta Rika būna aukščiausiose vietose. Kosta Rikos gyventojai mano, kad jei daugiau „užsieniečių” suprastų šią sąvoką, pasaulis būtų daug laimingesnis.
Pura vida pasireiškia yra šalies valdyme. Kosta Rika neturi kariuomenės. Po pilietinio karo, 1949 m., vyriausybė nusprendė, kad švietimas, ligoninės, kultūra ir parkai yra svarbiau nei ginklai ir kareiviai. Vietiniais nusikaltimais rūpinasi miesto policija. O federalinė vyriausybė išlaiko 70 žmonių, vadinamų „komandosais” grupę, jie apmokyti ir gali 24 valandas per parą bei 7 dienas per savaitę reaguoti į nepaprastąsias situacijas šalyje. Užtat Kosta Rika yra saugiausia šalis Centrinėje Amerikoje. Tiesa, ir brangiausia. Bet juk už komfortą reikia mokėti.
Kosta Rika yra žinoma ir kaip viena geriausių nuotykių turizmo vietų. Banglenčių sportas, žygiai į ugnikalnius, plaukimas srauniomis upėmis, vaikščiojimas medžių viršūnėmis, leidimasis virvėmis, kanjoningas, nardymas Karibų jūros regione ir dar daugybė kitų adrenalino kupinų pramogų. Bet tai jau atskiro pasakojimo verta tema.
Kelionių į Kosta Riką ieškokite https://travelplanet.lt/kelioniu-kryptys/lotynu-amerika/kosta-rika
Jurga Kasperavičiūtė, www.travelplanet.lt
