KPD Kauno teritorinis skyrius patikrino valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – pastato, esančio Kėdainiuose, Didžioji g. 20/Senoji g. 7, – atliktus tvarkybos darbus. Pagal suderintą tvarkybos darbų projektą čia atliktas pastato fasadų ir stogo remontas, restauravimas.
Tvarkybos darbai atlikti pagal paveldosaugos reikalavimus, pagal suderintą projektą. Maksimaliai išsaugotos vertingosios savybės, paveldosaugininkai pastabų neturi, tik džiaugiasi savininko Artūro Belousovo iniciatyva ir jo rūpesčiu saugant kultūros paveldą. Tvarkybos darbus ir projektą finansavo pastato savininkas A. Belousovas. Pastato šiauriniame korpuse, pirmame aukšte ir toliau veiks kavinė. Savininkas restauruotame pastate turi planų organizuoti įvairius kulinariniam paveldui skirtus renginius, edukacijas. Vakarinio korpuso antrame aukšte yra gyvenamosios patalpos, o pirmas šio korpuso aukštas kol kas nenaudojamas.
Šis dviejų aukštų su erdviais rūsiais ir šlaitiniais stogais pastatas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 1378) sudarytas iš trijų stačiakapių korpusų, kurie supa pusiau uždarą kiemą. Didžiosios gatvės korpuse suformuota galerija. Stogo konstrukcija medinė. Pastato fasadus skaido kelių traukų tarpaukštinis karnizas. Sienose tolygiai išsidėsčiusios stačiakampės langų angos, sienų kampai akcentuojami rustais. Antrajame aukšte langus supa platūs apvadai, palangių plokštumas puošia ornamentai. Pusapskritė įvažiavimo arka pabrėžta piliastrais ir archivoltu.
Kultūros paveldo objekto vertingos dalys ir elementai – pastato tūris, plytų mūras, fasadai ir jų dekoras, skliautinės perdangos ir skliautiniai rūsiai bei I-o aukšto sieninė tapyba.
Manoma, kad mūrinį namą XVII a. viduryje pastatė škotas Jurgis Benetas. Benetų šeima pastatą valdė kelis dešimtmečius. 1686 m. namo savininku buvo Kėdainių burmistras škotas Jurgis Andersonas, kuris pastatą nuomavo žydams, jame buvo įrengtos krautuvė ir karčema. 1758 m. namas priklausė škotui Jonui Livingstonui, kuris pastatą pardavė Kėdainių burmistrui Juozapui Valentinavičiui. 1763 m. pastatas parduotas Kėdainių grafystės tenutoriui Vitebsko kaštelionui Simonui Siručiui. Po jo mirties 1774 m. pastatas parduotas Kėdainių burmistrui medicinos daktarui Jonui Fridrichui Kube (Cube). Tuo metu pastate buvo 2 krautuvės, vaistinė ir rūsiai. 1777 m. namas parduotas Jonui Ditrichui Farenholcui. 1818 m. pastatas parduotas vaistininkui Danieliui Farenholcui. Tarpukariu čia buvo manufaktūros krautuvė, priklausanti žydui Benceliui Feingoldui.
Nežinia, kada ir iš kur škotai atvyko į Kėdainius. Šaltiniuose minima, kad jau 1629 m. Kėdainių reformatų mokykloje dėstė du škotų tautybės teologijos daktarai Jokūbas Patersonas (James Paterson) ir Aleksandras Nicholas (Alexander Nichol). Po metų Kėdainių reformatų bažnyčios finansiniuose dokumentuose minimi škotai Andersonas (Anderson), Benetas (Bennet), Forbsas (Forbes), Gilbertas (Gilbert), Gordonas (Gordon), Kramontas (Crammond), Halibortonas (Haliburton), Kukas (Cook) Molisonas (Mollison), Somervilas (Somerville). Škotai buvo aktyvūs miesto gyvenimo dalyviai: pasiturintys pirkliai, krautuvių ir smuklių savininkai, palivarkų (nedidelių dvarų ar jų dalių) nuomininkai, kreditoriai, magistrato pareigūnai, reformatų bažnyčios rėmėjai.
Škotai Kėdainius praturtino mūrine architektūra, kurioje panaudojo novatorišką planavimą, savitą tūrių ir fasadų komponavimą bei ambicijas lygiuotis į pasiturinčius Europos miestų gyventojus. Škotų mūrinė statyba sutapo su jos pakilimu Kėdainiuose.
KPD informacija
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.