Šeštadienį Kauno IX forto muziejuje visuomenei atverta menininkų Džiugo Karaliaus ir Mindaugo Lukošaičio kartu su muziejininkais sukurta ekspozicija „Pabėgimas iš IX forto“. Eksponuojama meninė instaliacija ir piešiniai pristato išgyvenusių kalinių atsiminimus ir kviečia lankytojus asmeniškai patirti emocinę kelionę per kelis šio istorinio įvykio pažinimo sluoksnius.
„1943 m. gruodžio 25-osios naktį, nacių okupuotoje Lietuvoje vykstančių nusikaltimų šešėlyje, šešiasdešimt keturi kaliniai, tapę palaikų ekshumavimo ir deginimo operacijos dalimi, pasipriešino ir įvykdė drąsų pabėgimą iš Kauno IX forto. Skaitydami pabėgimo istoriją negalėjome patikėti. Atrodė ir vis dar tebeatrodo, kad toji istorija – išgalvota. Būtent todėl ir nusprendėme meninėmis priemonėmis atkurti įvykių chronologiją ir visuomenei perteikti žiaurios, tačiau labai realios istorijos pasakojimą“, – dalinasi menininkas, architektas D. Karalius.
Muziejaus lankytojai kviečiami patirti visą pabėgimo seką: Kauno IX fortas – masinių žudynių vieta, degintojų atvežimas, instruktažas, atranka, darbas žudynių lauke, pabėgimo planavimas, pabėgimo eiga ir akto apie matytus nusikaltimus surašymas Kauno gete.
„Ekspozicija yra daugialypė, sudaryta iš keleto sluoksnių: specialiai ekspozicijai mano sukurtos meninės instaliacijos iš degintos medienos, dailininko M. Lukošaičio piešinių, kurie įkvėpti pabėgimo dalyvio Anatolijaus Grano 1944 m. sukurtų piešinių, ir galiausiai – muziejaus rinkiniuose saugomos istorinės ikonografijos ir eksponatų“, – pasakoja D. Karalius.
Įprasminta liudininkų atmintis
„Pasauliui minint 80-ąsias „Pabėgimo iš IX forto“ metines siekiame ne tik šviesti visuomenę, bet ir skatinti susimąstyti apie žmogaus dvasios atsparumą ir kolektyvinę jėgą, atsirandančią akistatoje su nesuvokiamai žiauriais įvykiais“, – teigia D. Karalius.
Ekspozicijoje užkoduotos labai svarbios detalės: gerai įsižiūrėjus į piešinius pamatysite, kad iš tamsios praeities veržiasi nedrąsi šviesa – tai šių dienų žmogaus tragiško įvykio refleksija ir kartu istorijos „išgyvenimas“ dėl atminties išsaugojimo. Piešinių autorius M. Lukošaitis teigia, jog meno strategijos leidžia subalansuoti pasakojimus taip, kad jusliški dalykai neužgožtų minčių ir sukeltų norą toliau domėtis.
Visa ekspozicija yra paremta ne tik išlikusiais istoriniais faktais, bet ir pabėgimo dalyvių giminaičių atsiminimais – tai lankytojams leis į istoriją pažvelgti giliau. Tokios detalės kaip medis, baltu audiniu dengtos lubos ar degintos medienos lentos padeda įsijausti į ekspoziciją, išgyventi daugialypes emocijas.
Istorijos amžinybė
Kaliniai, kūnų degintojai sugeba pabėgti ir papasakoti apie tai, kas mirties tvirtovėje vyko tuo metu. Ši itin kraupi istorija dar nėra radusi tinkamos vietos meno kūrinių pavidalu. „Skaudžios istorinės patirtys turi išlikti mūsų atmintyje, kad galėtumėm toliau gyventi ir susigyventi“, – sako M. Lukošaitis.
Išsamiai dokumentavęs tuometinius įvykius, išsivadavęs iš mirties tvirtovės Aleksas (Alteris) Faitelsonas rašė: „Negalėjome nurimti dėl minties, kad esame tie, kurie leidžia nusikaltėliams slėpti savo kaltės įrodymus. Ši mintis mums suteikė jėgų organizuoti ir įgyvendinti pabėgimą iš Kauno IX forto.
A. Faitelsono sūnus Yakovas Faitelsonas pabrėžia, kad šeimos istorija jį išmokė vieno – begalinės drąsos, kovojant už tai, kas yra teisinga: „Svarbiausia pamoka, kurią išmokau iš tėčio – nėra beviltiškų situacijų, visada galite rasti išeitį iš bet kokios situacijos, jei nepasiduosite ir toliau kovosite.“
„Būdamas vos dvidešimties metų mano tėvas sugebėjo kartu su dar šešiasdešimt trimis mirčiai pasmerktais kaliniais pabėgti į laisvę. Taip jis įrodė, kad galima kovoti be ginklų ir nugalėti, – dalinasi Y. Faitelsonas. – Ekspozicija yra aštrus priminimas, kad net niūriausiuose mūsų praeities skyriuose istorijos apie drąsą, išlikimą, triumfą tebekelia atgarsį.“
Kauno IX forto muziejuje esančią ekspoziciją „Pabėgimas iš IX forto“ galima pamatyti trečiadieniais–sekmadieniais, nuo 10.00 iki 17.00 val.
Ekspozicijos įrengimo projektas dalinai finansuotas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.