Beveik 100 metų skaičiuojantis VDU Botanikos sodas – pamėgtas kauniečių ir miesto svečių. Savaitgaliais čia dažnai šurmuliuoja vestuvininkai, o šiltuoju metų laiku lankytojus traukia pražydę magnolijų, bijūnų, rožių žiedai. Daugiau nei 60 hektarų plotą užimantis sodas garsėja ne tik augalais – ypatingą aurą jam suteikia pikantiškomis istorijomis apipinto dvarininko Juozapo Godlevskio kurtas Aukštosios Fredos dvaras.
Istoriniuose šaltiniuose nuo XV a. žinoma Freda kadaise buvo tiesiog mediniais namais apstatytas kaimas, šiandien – vienas iš Kauno rajonų. 1799 m. Fredos žemes nusipirkęs dvarininkas J. Godlevskis netrukus čia pastatė kolonomis puoštus, klasicistinio stiliaus rūmus, sutvarkė ir įrengė parką su tvenkiniais.
Dvaras atspindėjo šeimininko asmenybę
Aukštosios Fredos dvaro įkūrėjo asmenybė buvo apipinta įvairiausiomis legendomis. Sakoma, kad iš Žemaitijos kilęs Godlevskis net nebuvo baigęs gimnazijos, o turtus susikrovė pasinaudodamas politinėmis suirutėmis. Ilgokai buvęs viengungiu, dvarininkas vedė tik būdamas 64 metų – jo nuotaka tapo 45 metais jaunesnė mergina.
Godlevskio kurtas dvaras atspindėjo šeimininko asmenybę. Rūmų statybai dvarininkas parinko aukščiausią sodybos vietą, o iš antrojo aukšto rūmų balkonėlio atsiverdavo nuostabūs parko vaizdai. Dvare grodavo ir svečius linksmindavo Godlevskio išlaikomas 32 muzikantų orkestras, o šeimininko meilė muzikai atsispindėjo ir rūmų interjere – svetainės sienos ir lubos puoštos tarp augalų įsipynusių muzikos instrumentų motyvais.
Godlevskio prašymu dvaro parke buvo iškasti du tvenkiniai, savo forma priminę šeimininko inicialus – J ir G raides. Lietuvoje tai bene vienintelis toks žinomas didikų įsiamžinimo būdas. Šalia vieno iš tvenkinių Godlevskis buvo pastatęs medinį dvarelį, kuriame gyveno gražiausios jo žemių baudžiauninkės. Čia jis buvo dažnas svečias, o dvarelis pramintas „meilužių nameliu“.
Nuo Kauno tvirtovės iki Botanikos sodo
Nepaisant pikantiškų istorijų, Godlevskis buvo gerbiamas dvarininkas, o jo lėšomis įkurti ne tik Aukštosios Fredos, bet Išlaužo ir Linksmadvario dvarai, pastatytos Veiverių ir Garliavos bažnyčios. Pastarojoje 1867 m. jis ir buvo palaidotas – dvarininko karstas įmūrytas dešiniajame bažnyčios bokšte.
1883 m. carinė valdžia Aukštosios Fredos sodybą nusavino Kauno tvirtovės statybai – dvaro rūmuose ir kituose pastatuose įsikūrė tvirtovės komendantas generolas Oskaras Klemas bei karininkai. Netrukus sodybos teritorijoje išdygo artilerijos sandėliai, arklidė, pirtis, o karininkų sielovadai pastatyta cerkvė.
Po Pirmojo pasaulinio karo Aukštojoje Fredoje norėta įkurdinti Lietuvos Prezidento rezidenciją. Šiems planams nebuvo lemta išsipildyti – 1920 m. dvaro komplekse įsteigta sodininkystės-daržininkystės mokykla, o 1923 m. ir Botanikos sodas. Šiandien tarpukariu statytame oranžerijų komplekse noksta papajos ir bananai, o parko rožyne auga daugiau kaip 1000 veislių rožės – tarp jų išsiskiria senosios, dvarų kultūrą menančios rūšys.
Generolo Nagevičiaus puoselėtas Žemaitkiemis
Apie 30 km nuo Kauno galima aplankyti ir dar vieną vestuvininkų pamėgtą dvarą. Medinį Babtyno dvarą XVI a. čia pastatė dvarininkai Šiukštos, vėliau jį valdė Prozorai, Tiškevičiai, o 1922 m. Babtynas už karinius nuopelnus atiteko iškiliam generolui Vladui Nagevičiui. Iš Kretingos kilęs šeimininkas dvarą pervadino Žemaitkiemiu.
Nagevičius garsėjo kaip lietuviškų tradicijų puoselėtojas ir pavyzdingas ūkininkas. Padedamas žmonos Veronikos, jis čia remontavo trobesius, tvarkė parką, gerokai išplėtė arklides. Šeimininko iniciatyva dvare švęstos lietuviškos šventės, skambėdavo dainos, o dvaro kieme vykdavo vaidinimai. Generolas buvo žinomas kaip intelektualas, mokėjęs užmegzti pokalbį tiek su aukšto rango valdininkais, tiek su paprastais darbininkais. Deja prasidėjus karui, Nagevičiams teko trauktis į JAV.
1999 m. Žemaitkiemį įsigijo Kauno verslininkas Mindaugas Šventoraitis – jis čia apsigyveno ir ėmėsi restauravimo darbų. Šiandien dvare vyksta koncertai, menininkų plenerai, o kiekvienas norintis gali surengti ir dvarų kultūra alsuojančią asmeninę šventę.
Šaltinis: http://didikulietuva.lt
