Bažnyčia, tarnaujanti kaip visuomeninis pastatas, neretai atrodo visiems ir visų, tačiau retas susimąsto, kad pastatytos jos paprastai būdavo privačių lėšų ir asmeninių iniciatyvų dėka. Tokią istoriją atspindi ir Kantaučių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, pastatyta Šiukštų giminės dėka. Negana to, tik jos dėka buvo sukurta ir atskira Kantaučių parapija.
Žemaitijos bajorai Šiukštos buvo Kantaučių savininkai – o tiksliau, toks buvo Kristupas Timotiejus Šiukšta, kuris apie 1672 m. pastatė bažnyčią ir pavadino ją Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo ir šv. Lauryno vardu. Tais pačiais metais bažnyčiai jis nupirko Džiuginėnų ir Pagermančio kaimus, kuriuos vėliau dovanojo klebonui.
Dabartinė bažnyčios vargonininkė Rūta Černeckienė patikina, jog šaltiniai nemeluoja – ir ji pati juos tikrinusi, ieškojusi aktualios informacijos apie bažnyčią. „Įvairiuose šaltiniuose išsamiai aprašyta, kas iš Šiukštų giminės, kada, net ir kokia suma finansavo įvairius bažnyčios statybos ar atnaujinimo darbus“, – pasakoja ji, už vargonus galinti būti dėkinga jau kitam – Mykolui – Šiukštai. Metams bėgant, kiti giminės atstovai pastatė varpinę, koplyčią (ji neišlikusi, o jos vietoje dabar pastatytas lurdas), zakristiją.
Rėmė ne tik finansiškai
Tiesa, dalyje istorinių šaltinių galima rasti faktų, jog pirmąją bažnyčią Šiukštos kaimo kapinaitėse pastatė dar anksčiau – 1619 m., o dosniomis fundacijomis bažnyčiai įrodė, kad yra pasirengę ir steigti atskirą parapiją. Taip ir įvyko – 1694 m. tuometinis vyskupas kunigaikštis Kazimieras Pacas įsteigia Kantaučių parapiją.
„Negalėčiau pasakyti, ar tokia praktika buvo paplitusi ir kituose Lietuvos kaimeliuose, bet Kantaučiuose būtent taip įvyko, kad Šiukštų dėka iš filijos Plungėje tampama atskira parapija“, – teigia R. Černeckienė.
Tačiau bajoriškos giminės iniciatyvos neapsiribojo vien finansine parama ar žemių dovanojimu. Ne mažiau jie rūpinosi ir tuo, kad parapija iš tiesų būtų dvasinga. Dėl šios priežasties buvo siekiama į Kantaučius įvesti šv. Rožinio broliją, o XVIII a. atitinkamai net pakeistas bažnyčios titulas – į Rožinio Švč. Mergelės Marijos.
Pavadinimas keitėsi
Dabartinė stovinti medinė bažnyčia pastatyta 1852 m. ir jai sugrąžintas Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios vardas – tiesa, jau be šv. Lauryno. Pasak istorikų, toks bažnyčios vardo kismas – normalus reiškinys: vienos bažnyčios išsaugo pavadinimą ir kelis šimtmečius, kitos – keičia vardą keletą kartų per amžių.
Kodėl ji nešioja būtent Švč. Mergelės Marijos vardą? Viena versija – jog bažnyčios titulai galėjo kilti nuo keleto altorių, skirtų Švč. Mergelei Marijai. Tačiau egzistuoja ir kita versija, teigianti, jog būtent šioje vietoje apsireiškianti Mergelė Marija: vietinių teigimu, per pastaruosius šešis dešimtmečius šią vietą ji aplankė tris kartus.
Dėl tokio didelio Mergelės Marijos gerbimo, bažnyčios teritorijoje 1980–aisiais buvo pastatytas ir lurdas, kuris pagal krikščioniškąją tradiciją statomas būtent apsireiškimo vietose. Kantaučių lurdas pastatytas buvusios koplytėlės vietoje, kur tebuvo likę pamatai.
Itin reti vargonai
Kantaučių bažnyčia yra ryškus liaudiškojo meno pavyzdys iš romantizmo epochos. Šiam stiliui pastatas priskiriamas dėl savo paprastos, tradicinės kompozicijos ir stačiakampio plano.
Bažnyčia visuomet buvo nedidelė, bet joje visuomet buvo net šeši altoriai. Centriniame altoriuje, žinoma, vaizduojama Švč. Mergelė Marija – altorius masyvus, su medžio drožiniais, auksu tviskančia ornamentika bei šventųjų vaizdiniais. Presbiterijoje yra ir dar du altoriai, skirti šv. Laurynui ir šv. Juozapui, o savo dramatiškumu išsiskiria Jėzaus Širdies altorius.
Bene įdomiausias bažnyčios objektas yra vargonai – seniausi ir labiausiai autentišką sudėtį išsaugoję barokiniai vargonai visame Plungės rajone. Tikslų jų autorių pasakyti sunku, tačiau manoma, kad vargonai pagaminti apie 1815–uosius metus ir priskiriami Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklai, yra vieni paskutiniųjų šio stiliaus instrumentų Lietuvoje. Vargonai nėra dideli, teturi vieną klaviatūrą, tačiau yra unikalios struktūros. Nors patys vargonai priskiriami barokiniam stiliui, tačiau jų fasadas, puoštas plastiškais medžio dirbiniais, yra vienas vėlyviausių rokoko stiliaus vargonų pavyzdžių Lietuvoje.
„Gaila, kad mūsų vargonai buvo labai sugadinti ir šiandien yra kritinės būklės. Visgi tikimės, kad bus rasta lėšų jiems išsaugoti – ne tik jais groti, bet ir turistams pamatyti tokį unikalų, iki šių dienų išlikusį paveldą“, – sako Kantaučių bažnyčios vargonininkė R. Černeckienė.
Su visais Žemaitijos kelio istoriniais-religiniais objektais ir šiam projektui sukurtais maršrutais lankytojai iš anksto gali susipažinti internete zemaitijoskelias.lt arba į išmanųjį telefoną atsisiuntę nemokamą mobiliąją aplikaciją „Žemaitijos kelias“. Čia rasite ne tik visą lankytinų vietų sąrašą, bet ir kiekvienos jų aprašymus, įdomias susijusias istorijas ir nuotraukas, bet ir iš anksto paruoštus 6 teminius skirtingo ilgio maršrutus, papildytus audiogidais.