Kaišiadorys – miestas 67 km į vakarus nuo Vilniaus, 37 km į rytus nuo Kauno, rajono ir vyskupijos centras su pagrindine vyskupijos bažnyčia – Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra. Miestas turi herbą. Nuo geležinkelio Vilnius-Kaunas, dalijančio miestą į dvi dalis, atsišakoja geležinkelis į Jonavą, Šiaulius. Už 6 km į pietus – Vilniaus-Kauno greitkelis. Iš Kaišiadorių eina plentas į Alytų. Anksčiau iš pietų pusės miestą siekė pelkėtas Lomenos upelio aukštupio slėnis – Žiebinos durpynas. Lomena išteka iš Persmugo pelkių, esančių 3 km nuo Kaišiadorių. 1960 m. upelio vaga sureguliuota, durpynas nusausintas.
Kaišiadorys jau Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių administracijos paskelbti apskrities centru. Pokaryje jie palaipsniui perėmė Trakų apskrities centro vaidmenį. Kodėl apskrities centru tapo Kaišiadorys? Nes senąjį šio regiono administracinį centrą Trakus kontroliavo Lenkija. Taigi, kaip Kaunas dėl okupacijos tapo laikinąja Lietuvos sostine, Kaišiadorys tapo apskrities centru. Buvimo apskrities centru dvidešimtmetis turėjo lemiamą reikšmę Kaišiadorių miesto raidai. Politinį Kaišiadorių vaidmenį sustiprino jų tapimas ir vyskupijos centru.
Geležinkelio stotis – 1919 m. liepos 6 d. išvyko pirmasis Nepriklausomas traukinys iš Kaišiadorių į Radviliškį. Čia dirbo Didžiosios Kovos apygardos įkūrėjas ir vadas partizanas Jonas Misiūnas – Žaliasis Velnias. Miestas pradėjo augti XIX a. susiformavus svarbiam geležinkelių mazgui. Dideli geležinkeliu keliaujančių ir čia persėdančių į kitą geležinkelio liniją žmonių srautai diktavo pagrindines verslo kryptis – buvo steigiamos krautuvėlės, viešbučiai bei užeigos. Praėjus keliolikai metų nuo miestelio įsikūrimo, jis jau klestėjo. 1897 m. Kaišiadorių stotyje ir gyvenvietėje gyveno 374 gyventojai – apie du trečdalius visų gyventojų sudarė žydai.
Dar labai svarbus objektas šioje teritorijoje yra vandens bokštas, jis pastatytas 1883 m., jis primena tuos laikus, kai traukiniai buvo varomi karšto garo pagalba.
Kalbant apie geležinkelį dar vienas svarbus objektas, tai geležinkelio viadukas, šis viadukas pastatytas tiesiant geležinkelį Varšuva – Virbalis 1860 m. Tai vienas seniausių viadukų Lietuvoje, ypatingai geros statybos pavyzdys.
Netoliese, kapinių teritorijoje galite pamatyti koplyčią Kaišiadorių partizanams atminti 1993 – 1998m. Vienas reikšmingiausių tokio tipo paminklų Lietuvoje. Jo iniciatorius ir autorius architektas S. Petrauskas bei dailininkai A. Skarbaliūtė ir L. Glinskis, čia palaidota keliolika partizanų bei iškalta 358 žuvusiųjų pavardės.
Labai svarbu paminėti, kad Kaišiadorių miestas yra labai glaudžiai susijęs su Palaimintuoju Teofiliumi Matulioniu, šis žmogus iškentėjo ir atnešė mums tiek daug, kad neužtektų kelių eilučių papasakoti, tad labai kviečiame apie jo istoriją, jo darbus, pasiaukojimą Kaišiadorims, Lietuvai bei pasauliui pasiskaityti šiame puslapyje www.teofiliauskelias.lt, o mūsų mieste apsilankę būtinai atvykite į Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedrą, kurioje yra Teofiliaus Matulionio koplyčia ir ten esantis jo sarkofagas su Palaimintojo palaikais bei kanoninis paveikslas. Be to, ši katedra yra viena iš septynių Lietuvoje katedrų, šioje katedroje kabo Gailestingojo Jėzaus paveikslas, patalpintos šv. Jono Pauliaus, šv. Faustinos ir apl. Mykolo Sopočkos relikvijos.
Šventoriuje pastatyta kardinolo Vincento Sladkevičiaus paminklas. Taip pat prie šios katedros pamatysite arkivyskupo Teofiliaus Matulionio paminklą.
2017 m. šio Palaimintojo garbei buvo pavadinta aikštė ir 2018 m. ant galinės Algirdo Brazausko gimnazijos sienos nutapyta Teofiliaus Matulionio freska.
Taip pat glaudžiai susijusi su Teofiliumi Matulioniu yra Kaišiadorių vyskupijos kurija, ši vyskupija įkurta 1926 m. 1935 m. baigti statyti vyskupijos rūmai, kuriuos 1931 m. suprojektavo architektas Vaclovas Michnevičius. Vienas stilingiausių miesto pastatų, kuriame įrengta Kaišiadorių vyskupijos sakralinė ekspozicija.
Netoliese yra Algirdo Brazausko parkas, kuris šiais metais yra nominuotas kaip gražiausiu Kauno regiono parku, džiaugiames, kad šeimos su vaikais, senjorai bei jauni žmonės čia lankosi, praleidžia savo laisvalaikį.
Prisimenant Prezidentą Algirdą Brazauską, kviečiame apsilankyti ir jo tėvų Brazauskų namą – muziejų, susipažinti su jų šeimos istorija, jų likusiais daiktais, ten dirba nuostabūs muziejaus darbuotojai, kurie jums pristatys šiuos šaunius žmones.
Šiek tiek paėjus nuo Brazauskų namų – muziejaus dešiniau link geležinkelio stoties galima pastebėti paminklą Kaišiadorių miesto ir rajono politiniams kaliniams bei tremtiniams. 1996 m. birželio 14 d. pašventintas architekto Stasio Petrausko sukurtas paminklas iš šios geležinkelio stoties 1941 ir 1944 – 1953 m. ištremtiems bei išvežtiems į lagerius Kaišiadorių rajono gyventojams atminti.
Turime dar vieną freską „Bučinys“, kurią nutapė Tadas Vincaitis ir Edvardas Šeputis.
Keliaujant labiau link miško turime pažintinį taką, kuriame galite aplankyti miško parko estradą, kurioje vyksta daug renginių bei didžiausios miesto šventės, ąžuolą, kuris yra šio miško pažiba bei II pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietą. 1973 m. kapinėse pastatytas paminklas, kuris turi vietinės reikšmės dailės paminklo statusą.
Keliaujant toliau šiuo pažintiniu takų atsidursite Girelės poilsiavietėje, čia galima pailsėti, pažvejoti bei pasivaikščioti. Jei norisi aktyviai praleisti laiką, tai kitoje kelio pusėje taip pat yra Girelės II tvenkinys, prie šio tvenkinio yra puikus 2 km ilgio išasfaltuotas takas pasivaikščiojimui, be to čia yra įrengtos teniso, krepšinio, tinklinio bei sporto inventoriaus aikštelės.
Šaltiniai: