Dvi savaitės per kurias nedirba ne tik mokyklos ir darželiai, bet ir muziejai, teatrai, kino teatrai, kavinės, nevyksta vieši renginiai, Ką veikti tas dvi savaites?
Galite prisipirkti kruopų, tualetinio popieriaus ir užsidaryti namuose, užsitraukti užuolaidas ir dvi savaites neišeiti. Tačiau tai nėra būtina, nebent grįžote iš riziką keliančios šalies ir jums, dėl karantino būtina saviizoliuotis.
Rekomenduojama vengti masinio susibūrimo vietų, uždarų patalpų, tačiau niekas nedraudžia keliauti po nacionalinius ir regioninius parkus, vaikščioti po pažintinius takus, važinėti dviračiu ir apskritai būti gryname ore. Žinoma reikėtų vengti artimo kontakto su kitais žmonėmis.
Dažniau plaukite rankas, vėdinkite gyvenamąsias patalpas. Jei tik galite – atsisakykite kelionių mieste, kelionių į parduotuvę, viešojo transporto. Vietoje to – rinkitės keliones į gamtą.
Suvalkijos sostinė vilioja įspūdingais gatvės meno kūriniais, jaukiais parkais puikiais sveikatingumo takais ir vietomis kuriose tikrai smagu apsilankyti.
Marių parkas
Marių parkas, tai puiki vieta išvykoms su šeima, draugais ir giminėmis. Marių parkas – pusiasalis, iš visų pusių supamas vandens. Pietinėje miesto dalyje esantis Marių parkas traukia savo gamtovaizdžiu, ramybe ir pusiasaliuose įsikūrusiomis pramoginėmis veiklomis. Šalia Šešupės vingio įsikūręs kempingas kviečia užsukti į poilsio zonas, vaikus pažaisti žaidimų aikštelėse. Netoliese esanti „IKI“ grill zona ragina nesėdėti namuose, o leisti laiką draugų bei artimųjų būryje kepant įvairius patiekalus grilyje. Adrenalino fanatikams siūlome išbandyti įgūdžius vasarą veikiančiame „Splash Miami“ vandenlenčių parke ir vandens batutų parke „Zero Majami Park“.
Koordinatės: 54.525114, 23.339284 (WGS)
Vytauto Didžiojo parkas
Prieškario laikais pasišnekučiuoti ir atsipalaiduoti čia rinkdavosi dailiai apsirengusios ponios ir išvaizdūs ponai. Seniausias miesto parkas, dabar įgavęs papildomo patrauklumo, tačiau išlaikęs prieškario dvasią, apsodintas fantastiškais parodomaisiais Sūduvos kultūros paveldo gėlynais taip pat papuoštas trykštančiu fontanu bei visai šalia įsikūrusia vaikų žaidimo aikštele kviečia būti aplankytas.
Tai seniausias miesto parkas, kuriam, minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo metus, suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Miesto sode susitikdavo tiek jaunuomenė, tiek vyresnioji marijampoliečių karta. Čia vykdavo renginiai, koncertai, vaidinimai, paskaitos. Miesto sodas buvo demokratijos židinys, nes čia nekildavo konfliktų tarp dešiniųjų ar kairiųjų, tarp žydų ir lietuvių. Dažno išeivio atsiminimuose, ar jis būtų lietuvis ar žydas, tai pats gražiausias parkas pasaulyje, nes čia prabėgo jų vaikystės dienos.
Taip pat parke veikia interaktyvi paroda – „Miesto sodo istorija” su papildyta realybe. Šios ekskursijos metu galėsite ne tik susipažinti su miesto sodo istorija, bet ir pamatyti kas vyko parke prieš 150 metų. Šiai pramogai tereikės išmaniojo telefono bei specialios programėlės sukurtos šiam parkui. Daugiau informacijos: http://www.marijampolesmuziejus.lt
Adresas: Vytauto g. ir Sodo g. sankirta.
Poezijos parkas
Poezijos parką galima pasiekti iš centrinės miesto aikštės. Miesto svečiai čia gali rasti atokvėpį ant plastiškų formų suolų, pasigrožėti želdynais, kartu su atžalomis leisti laiką spalvingoje žaidimų aikštelėje, o gal net sudalyvauti amfiteatre vykstančiuose renginiuose. Marijampolės Poezijos parke čiurlena Javonio upelis, taip pat išsidėstę trys fontanai, kuriuose neretai linksmai žaidžia vaikai. Parke stovi skulptūrinė kompozicija, skirta įamžinti Vytauto Kernagio atliekamą dainą „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“. Bet kuris marijampolietis gali patvirtinti, kad tai puiki vieta pasigrožėti gamta, pailsėti ar tiesiog pabėgti nuo rutinos.
Adresas: J. Basanavičiaus a. ir Vilkaviškio g. sankirta.
Malonny: Marijampolė – London – New York
Istorija ir idėja.
Simpoziumo Malonny idėja gimė 2011 metų vasarą Jamaikoje, kada Ray Bartkus, Algirdas Kumža ir kiti menininkai nutarė suvienyti įvairių šalių kūrėjų polėkį bendriems darbams bei kasmet susitikti laisvos minties ir fantazijos simpoziumuose, kuriuose atsiskleistų įvairūs menai, visų pirma, dailė, architektūra ir muzika. 2014 metais prasidėjęs Malonny simpoziumas sukėlė didžiulį susidomėjimą Lietuvoje ir net pasaulyje. Žmones sužavėjo idėjos originalumas ir drąsa. Šiame projekte kartu su mūsų šalies kūrėjais dirba Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžiosios Britanijos architektai, dizaineriai, dailininkai. Simpoziumas atneša į Marijampolę naujausias pasaulinio meno idėjas ir įtraukia šį nedidelį Lietuvos miestą į tarptautinį kontekstą. Simpoziumo metu sukurti kūriniai bei surengti forumai liudija, kad Marijampolė yra novatoriškas, nebijantis naujovių ir iššūkių miestas.
Simpoziumo kuratorius ir prezidentas yra garsus lietuvis, kuriantis Niujorke – Ray Bartkus. Ray Bartkus per 25- ius savo karjeros metus kūrė iliustracijas didžiausiems JAV leidiniams – „The New York Times“, „The Wall Street Journal“, „Billboard“, „Time“, „Newsweek“, „Harper’s“ ir daugeliui kitų. Pastaruoju metu dailininkas savo kūrinius rodė asmeninėse ir grupinėse parodose Niujorke, Vilniuje, Vroclave, Vienoje, Ženevoje, Londone. Be to, šis žmogus yra sukuręs 50 litų lietuvišką banknotą.
Tekantis gyvenimas (Ray Bartkus, JAV, 2015 Malonny 2)
Dailininko Ray Bartkaus kūrinys „Tekantis gyvenimas” nutapytas ant senosios Marijampolės užtvankos. Pats piešinys nupieštas atvirkščiai ir tikroji jo tvarka atsispindi tik vandenyje. Priklausomai nuo gamtos sąlygų, atspindys raibuliuoja arba yra ryškus, o kartais visai išnyksta. Menininkas tikisi, kad kiekvieną kartą praeivis čia atras kažką naujo. Šis piešinys, kaip ir mūsų gyvenimiškos dienos, kaskart vis kitoks.
Bažnyčios g. 48B, Marijampolė
Arktika (Ieva Martinaitytė – Mediodia, JAV, 2017 Malonny 4)
Šis įspūdingo dydžio piešinys simbolizuoja ledynų tirpsmą, žemės pokyčius dėl žmonių daromos įtakos aplinkai. Aplinkui išsiliejęs tirpstantis vanduo, o vidury pavaizduotas „androidas“ – šių pokyčių paveiktos ateities žmonijos simbolis.
Poezijos parkas
Povandeninis laivas (Ray Bartkus, JAV, 2016 Malonny 3)
Dailininkas teigė, jog pažvelgęs į tilto koloną iš karto šioje vietoje įsivaizdavo iškylantį povandeninį laivą. Taikiame, ramiame pastoralinio miestelio peizaže militaristinis objektas byloja apie dramatišką regiono praeitį istorijos sūkuriuose, taip pat perspėja apie ateityje glūdinčius pavojus. Laivo fragmentuose matomi dailininko inicialai (RB) ir nutapymo metai (2016).
Poezijos parkas.
Vartotojiškumas (Philip Grisewood, Jungtinė Karalystė, 2015 Malonny 2)
Philip Grisewood iliustracijose naudoja įvairius metodus, kuriuos jis sukūrė per daugelį metų eksperimentuodamas su skirtingomis žiniasklaidos priemonėmis. Šis darbas reprezentuoja šiuolaikinį vartotojiškumą – piešinyje simbolizuojamas greitasis maistas, nuolatinis žmonių skubėjimas, lėkimas, nematymas, kas vyksta aplinkui, miestų tarša ir žala aplinkai. Išryškinamas angliškas terminas „VOID”, kuris šio piešinio kontekste reiškia tuštumą, vakuumą, nieką. Vieta pasirinkta simbolizuojant vartus iš vartotojiško gyvenimo į visiškai kitą pasaulį – perėjęs tiltą žmogus patenka į meno oazę, ramybę ir kitokią kultūrą
Poezijos parkas
Emocijų peizažas (Rachel Price Bacon, JAV, 2016 Malonny 3)
Piešinys vaizduoja suglamžytą popieriaus lapą, jo briaunas. Suglamžius popierių, jo nebeįmanoma visiškai ištiesinti, jis dažniausiai būna išmetamas kaip nesėkmingas bandymas, tačiau nesėkmės gali atverti naujus kelius, kur kas įdomesnius, nei planuota. Kitos žalos formos – psichologinės, istorinės ar geologinės – taip pat gali būti nebeatitaisomos. Tam tikrą laiką ši žala gali išlikti nepastebima, tuo pat metu suteikdama formą matomai realybei.
Laisvės g., Marijampolė
Šv. Jurgis ir Etiopijos karalius (Eli Elysee, JAV, 2016 Malonny 3)
Šį paveikslą paskatino sukurti iš Marijampolės herbo atpažįstamas Šv. Jurgio atvaizdas – akivaizdi gėrio pergalės prieš blogį metafora, kuri yra bendra tiek Lietuvoje, tiek Etiopijoje, tiek Jamaikoje. Čia vykusio Rastafari judėjimo menininkas Neville Garrick regio muzikos legendą Bob Marley vaizdavo kaip Etiopijos Šv. Jurgį. Simbolikai Rastafari naudojo Etiopijos vėliavos spalvas, kurios, išdėstytos kita tvarka, atsikartoja ir Lietuvos valstybės vėliavoje. Tokie atsitiktiniai elementai susijungė Eli kūrinyje.
Laisvės g. 30, Marijampolė.
iUrvo sienos piešiniai (Michael Kevin Estabrook, JAV, 2015 Malonny 2)
Šiuo piešiniu siekta atkreipti visuomenės dėmesį į vis labiau globaliame pasaulyje plintančią tendenciją, kai žmonės stebi pasaulį tik per savo išmaniųjų įrenginių ekranus. Kūrinyje vaizduojamuose telefonų ekranuose realybė atspindima iš vaizdo kamerų, pritvirtintų prie kiekvieno žmogaus galvos. Autorius skatina susimąstyti ir pradėti keisti savo gyvenimus.
Laisvės g. 28C, Marijampolė.
Gyvenk dabar, mirk vėliau (Vandana Jain, JAV, 2015 Malonny 2)
Paveiksle vaizduojama iš logotipų sudaryta kalba. Pagrindinis akcentas – matomi žodžiai „Live for Now, Die for Later” (liet. Gyvenk dabar, mirk vėliau). Menininkė norėjo, kad žmonės praeidami pro šį paveikslą turėtų apie ką susimąstyti, todėl pasirinko atvaizduoti mirties ir gyvenimo kontrastą, kuris sukuria stiprius pojūčius. Paveiksle galime įžvelgti delnus, laikančius vandens lašą, simbolizuojantį gyvybę.
P. Butlerienės skg., Marijampolė.
Pizza Umbrella (The Bubble Process: Sean Higgins ir Nicholas Rezabek, JAV, 2014 Malonny 1)
Šis piešinys linksmas, spalvingas ir puikiai atitinka pastato formą – jame vaizduojamas skėtis, po kuriuo lyja lietus. Skėčio pagrindą sudaro autorių mėgstamiausias patiekalas – pica, o pats vaizdas, susijęs su autorių gimtąja Ohajo valstija, suteikia galimybę pažvelgti į vietinę jūros pabaisą „Bessie”, gyvenančią Erie ežere. Šio piešinio autoriai norėjo nuostabiems Marijampolės miesto žmonėms padovanoti ne tik trupinėlį gražaus savo gimtojo krašto gamtovaizdžio, bet ir palikti dalelę savęs.
V. Kudirkos g. 20, Marijampolė
Kačių sienelė (Meg Regelous, JAV, 2017 Malonny 4)
Meg Regelous kūryba pasižymi individualių detalių sureikšminimu, kurių visuma sukuria žavingą įspūdį. Atvykusi į Marijampolę, išgirdusi jos istoriją ir Kačių kiemelio legendą, ji pakeitė savo kūrinio viziją ir nutapė dar daugiau kačių ir paukščių, simbolizuojančių Marijampolės miesto istorijos fragmentus apie miesto grafienės P. Butlerienės meilę katėms.
P. Butlerienės kačių kiemelis, Marijampolė.
Praskrendantys paukščiai (Eli Elysee, JAV, 2015 Malonny 2)
Ant tvoros pritvirtinti metaliniai paukščiai laukia saulėtos dienos, nes tuomet nuo medžių nusidriekia šešėlis ir atrodo, jog paukščiai tupi ant šakų.
Kęstučio g., Marijampolė
Šviesos instaliacijos miesto aikštėje (Kacper Dolatowski, Ray Bartkus, JAV, 2016 Malonny 3)
Lietuvių išeivijos menininko Ray Bartkaus ir Niujorko šviesos dizainerio Kacper Dolatowski sukurta inovatyvi šviesos instaliacija atgaivino Marijampolės centre esančią J. Basanavičiaus aikštę. Šis kūrinys pagyvina ne tik čia vykstančius renginius, bet ir kiekvieną vakarą sukuria išskirtinę atmosferą.
J. Basanavičiaus a., Marijampolė
Stotelė (Ray Bartkus, JAV, 2017 Malonny 4)
Viename šio piešinio krašte dailininkas įamžino savo pagalbininkes, kitame motociklu važiuojantį dainų autorių, rašytoją ir atlikėją iš JAV Bobą Dylaną. Ši pasaulinio garso asmenybė buvo pasirinkta dėl to, kad B. Dylano giminės šaknys yra Suvalkijoje. Tvoros viduryje, šalia juodo katino ir autobusų stotelės, pavadintos simpoziumo vardu „Malonny”, nutapyta kita žinoma asmenybė kanadietis poetas, muzikantas, dainininkas Leonardas Cohenas. Pasirodo, kad ir šio ryškaus menininko giminė yra kilusi iš Suvalkijos. R. Bartkus šią kompozicijos dalį pavadino „L. Cohenas laukia autobuso į Vilkaviškį”. Šiame piešinyje galima atpažinti ir „Malonny 1” metu Ray Bartkaus sukurto visų pamėgto, tačiau jau sunaikinto piešinio „Vaiduoklių namas” akcentą.
J. Basanavičiaus a. 3, Marijampolė
Pulkas (Will Teather, Jungtinė Karalystė, 2018 Malonny 5)
Menininkas Will Teather žinomas tarptautiniu mastu savo kūrinių šiuolaikiškumu, fantastiškomis temomis, taip pat ir puikiu tradicinės figūratyvios tapybos amato įvaldymu. Kompozicija savo dydžiu ir perspektyva sukuria pojūtį, tarsi žiūrovai patys būtų paukščių pulke. Menininkas stengėsi atkreipti dėmesį į tai, ką simbolizuoja paukščiai. Balandžiai – taikos simbolis.
P. Butlerienės kačių kiemelis, Marijampolė
Minios anonimiškumas (Jeff Woodbury, JAV, 2018 Malonny 5)
Menininkas ant sienos prie esančių pastato langų nupiešė jų dar daugiau, taip norėdamas namo gyventojams suteikti apsauginį kamufliažą. Namo gyventojai galės ziūrėti pro savuosius tikrus langus, patys būdami nepastebimi, nes praeiviai, žiūrėdami į nupieštuosius langus, galbūt, nepastebės pro langus praeivius stebinčius namo gyventojų. Šis kūrinys pieštas su mintimi vis jį patobulinti, nutapant languose dar daugiau akis blaškančių detalių.
P. Butlerienės kačių kiemelis, Marijampolė
Emocijų peizažas II (Rachel Price Bacon, JAV, 2018 Malonny 5)
Šis kūrinys – „Malonny 3“ simpoziumo metu piešto kūrinio „Emocijų peizažas“ tęsinys. Tapyba primena akmeninį fasadą ar marmurinį koridorių, bet iš tikrųjų tai suglamžyto popieriaus imitacija. Įsižiūrėję į piešinį pamatysite suglamžyto popieriaus briaunas. Suglamžius popierių, jo nebeįmanoma visiškai ištiesinti. Tas pats ir su žmogumi. Kataklizmų ištiktas žmogus gali atsitiesti, tačiau patirtos traumos gali būti nebeatitaisomos. Šis piešinys nutapytas iš 22 spalvų tonų.
J. Basanavičiaus a., Marijampolė
Daryk tai, ko negalima (Ignas Vieversys, Lietuva, 2018 Malonny 5)
Ši žaidimų lenta simbolizuoja visiems gerai žinomą žaidimą „Gyvatės ir kopėtėlės“. Piešinys patobulintas kompiuterinių žaidimų ir kitomis detalėmis, kviečiančiomis laužyti žaidimo taisykles. Čia nupiešti žaidimų herojai simbolizuoja dvi elgesio puses: gerąją ir blogąją. Žmogeliukas, kabantis ant žaidimo kauliuko ir žaidžiantis pagal taisykles, pralaimi, o taisykles laužantis skeletas kyla aukštyn link žaidimo pabaigos. Būtent tai ir simbolizuoja šio kūrinio pavadinimą. Piešinys ant mokyklos pastato sienos – tarsi atspindys šiuolaikinio, dažnai maištaujančio jaunimo, norinčio laužyti taisykles ir daryti tai, ko negalima.
Vasario 16-osios g. 7, Marijampolė
Sklendimas virš minios (Ianthe Jackson, JAV, 2018 Malonny 5)
Šio kūrinio autorė – animatorė, kuri kūrybos procese visada galvoja apie judesius ir jų sekas. Autorė, sumaniusi ši darbą, pasigamino popierinę lėlę, kurios pagalba studijavo kūno, rankų, kojų padėtis ir judesius ir perteikė jų seką ant sienos. Piešinio herojė sklendžia virš minios, minia ją neša, ji krenta į minią, tampa minios dalimi, ir kyla vėl. Tai iliustruoja individo ir žmonių bedruomenės tarpusavio dinamiką.
P. Butlerienės g. 18, Marijampolė
Ceci n’est pas un mur (liet. Tai ne siena) (Ray Bartkus, JAV, 2018 Malonny 5)
Šis kūrinys polemizuoja su garsaus belgų siurrealisto Rene Magritte piešiniu, kuriame realistiškai pavaizduota pypkė. Po pypke autorius užrašė: „Ceci n’est pas une pipe“ (liet. Tai ne pypkė), norėdamas pabrėžti, kad tai, ką žiūrovas mato, yra tik iliuzija, sukurta dažais ant popieriaus. Ray Bartkus apvertė tokią logiką aukštyn kojomis. Jis ant namo sienos nutapė dangaus lopinėlį ir užrašė: „Ceci n’est pas un mur“ (liet. Tai ne siena), teigdamas, kad vaizduotė sukuria naują realybę.
P. Butlerienės g. 9, Marijampolė
Laiptai į dangų (Ray Bartkus, JAV, 2019 Malonny 6)
Ray Bartkus, piešdamas laiptus ir kitus architektūrinius elementus šalia esančių tikrų laiptų ir sienų, sukuria siurrealistinę, išmušančią iš vėžių, erdvę. Šioje erdvėje tampa neaišku, kas yra tikra, o kas tėra iliuzija. Kartu dailininkas kvestionuoja realybės suvokimą. Galvoje gimę vaizdiniai keičia pasaulį aplink mus. Galima netgi teigti, kad vaizduotė kuria realybę.
Laisvės g., Marijampolė
Tabletės (Eli Elysee, JAV, 2019 Malonny 6)
Poliklinikos siena Eli pasirodė dėkinga paveikslui, kurio tema būtų kiekvieno žmogaus juntama dilema apie medikamentų būtinumą ir kartu mūsų piktnaudžiavimą jais ir priklausomybę. Niekas taip nedemonstruoja žmogaus pažeidžiamumo ir žmogaus saviraiškos kaip pražiota burna. Išsižiojama valgant, geriant, kvėpuojant, žiovaujant, rėkiant, išreiškiant nusistebėjimą ar paliepus gydytojui. Vaistai ir pražiota burna šiame paveiksle simbolizuoja mūsų pažeidžiamumą ir priklausomybes.
Kriaučiūno g. 2, Marijampolė
IN.side. OUT (Radvilė Krušnauskaitė, Lietuva, 2019 Malonny 6)
IN.side.OUT piešinys kalba apie mokyklą, nes mokykla vaikui – vieta, kur jis, atsiskyręs nuo savo šeimos, kuria savo asmenybės paveikslą išorei. Taip pat šis piešinys kalba apie patyčias – dažnas ir tepamato išorinį paveikslą, nes akys nesugeba prasibrauti iki širdies, iki trapios menininko ar genijaus sielos, iki „IN asmenybės“ klaidų. Visas gyvenimas sudarytas iš skirtingų detalių, tačiau kiekviena dalis (kartais skaudi ar iš pradžių nesuprantama) yra reikalinga, nes ji – bendra paveikslo dalis. Nuo požiūrio priklauso tai, ką žmogus mato – baltą detalę ar už jos slypinčius neaprėpiamus kosmoso, kūrybos, fantazijos tyrus. IN.side.OUT piešinys kalba apie tai, kad Tu esi tas, kuris kuria arba griauna, stato sienas ar apnuogina širdį, būna IN arba OUT pusėje.
Vasario 16-osios g. 7, Marijampolė
P.Š.B. (Ray Bartkus, JAV, 2019 Malonny 6)
Katės atvaizdas susijęs su Marijampolės įkūrimo istorija. 1750 metais grafienė Pranciška Ščiukaitė-Butlerienė įsakė pastatyti bažnyčią, aplink kurią ir įsikūrė šaunus Marijampolės miestas. Vietos žmonės kalba, kad grafienė labai mylėjo kates ir globojo ne vieną. Todėl Marijampolėje galima rasti tiek daug kačių atvaizdų, o čia tik vienas iš jų! Ši katė nutapyta savanorių plaštakomis, merktomis į dažus. Kas gali atsisakyti pagundai ranka palytėti švelnų padarėlį?
J. Basanavičiaus a. 8, Marijampolė
Buktos pažintinis takas
Želsva, Liudvinavo sen., Marijampolės raj.
Marijampolės savivaldybės teritorijoje 6 km į pietryčius nuo Liudvinavo įrengtas Buktos gamtinis-pažintinis takas, kuris greitai išpopuliarėjo ir susilaukė lankytojų visais metų laikais. Šis takas tapo puiki vieta praleisti laiką su šeima, o čia atvykusieji dažnai surengia ir iškylą su užkandžiais bei laužu. Turistų poreikiams patenkinti įrengta poilsiavietė miško apsuptyje. Ji įsikūrusi vos 700 metrų nuo pažintinio tako, o apie ją primena pastatyti kelio ženklai. Tai puiki galimybė su šeima ir vaikais praleisti laiką natūralioje gamtoje, lavinti mažuosius mokant juos medžių pavadinimų ar atpažinti įvairius augalus, grybus, uogas.
Poilsiavietėje galima rasti visko, ko reikia gerai iškylai – pavėsinė, sūpynės, šiukšlių dėžės ir tualetas. Čia laiką galima praleisti kitaip nei įprastai – speciali laužavietė sukurta tam, kad būtų galima vietoje pasikabinti puodą ir čia išsivirti sriubą, pavalgyti medžių apsuptyje. Pasigrožėti galima ir čia esančiu tvenkiniu, kuris yra unikalus, kadangi pusė tvenkinio yra atnaujinta, padidinta, o kita pusė, siekiant apsaugoti natūralią gamtą ir ekosistemą, palikta natūrali pelkė.
Buktos giria – unikali ypač botanikams ir gamtininkams. Šioje, vienoje iš vertingiausių Lietuvos miškingųjų teritorijų vien tik žolinių augalų čia suskaičiuojame daugiau nei 500. Buktos pažintinis takas siūlo Jums 1.3 ir 1,7 km ilgio pažintinį pasivaikščiojimą, kurio metu 7 įrengtose stotelėse galėsite susipažinti su skroblynais, aliuviniais miškais, pelkėtais lapuočių miškais, su tako aplinkoje augančiomis ir gyvenančiomis augalų ir gyvūnų rūšimis.
Buktos pažintinis takas įrengtas 2005 m.
2 trasos: 1,3 ir 1,7 km.
Amalvos pelkės pažintinis takas
Netoli Daukšių k., Marijampolės sav.
Marijampolės savivaldybės teritorijoje, 11 km į rytus nuo Marijampolės miesto, įrengtas Amalvos pažintinis takas. Naujasis miesto pažintinis takas ves lankytojus į vieną didžiausių Suvalkijoje Amalvos pelkę, kurioje gamtos mylėtojai galės pasidžiaugti pelkės platybėmis ir tako informaciniuose stenduose susipažinti su pelkės istorija bei jos ekosistema, gyvūnija ir augalija. Pažintinio tako pradžioje įrengta apžvalgos platforma, nuo kurios atsiveria nuostabi Amalvos pelkės panorama bei tolesnis Žuvinto biosferos rezervato kraštovaizdis, kuriame yra ir kitų lankytinų objektų. Ateityje tai turėtų būti dar vienas turistų traukos objektas, nes anot miškininkų, tai labai natūralus ir unikalus Sūduvos gamtos kampelis, kurį būtina pamatyti.
Gamtinio – pažintinio tako informaciniai stendai, kuriuos parengė Žuvinto biosferos rezervato direkcija, nurodo, kad Amalvos pelkėse gyvena arti šimto paukščių, o specifinė pelkių aplinka labai įtakoja gyvūniją, todėl čia galima sutikti pelkinius satyrus, paprastąsias angis, briedžius ir vilkus bei kitus žvėris, kuriuos įdomu pamatyti gamtos mylėtojams.
Kaip patekti prie Amalvos pažintinio tako:
Iš Marijampolės važiuoti Prienų kryptimi, prie Meškėnų liepos sukti į dešinę link Bukonių ir, pravažiavus Bukonis, važiuoti link Daukšių, kol ir privažiuosite taką. Galima atvažiuoti iš Daukšių pusės: Daukšiuose pravažiuoti bažnyčią ir tiltą per Dovinę, o sankryžoje sukti į kairę link Bukonių, kol privažiuosite taką.
Pažintinis takas įrengtas 2018 m.
Tako ilgis 121 m.
Kneipo terapijos pojūčių takas
Marijampolė garsėja futbolo komanda „Sūduva“, o „Via Baltica“ einanti pro Šunskus – viena svarbiausių transporto arterijų šiaurės-pietų kryptimi. Norite sužinoti koks jausmas basomis eiti per futbolo maniežo dangą ar „Via Baltica“ asfalto skalda? Tuomet Jums būtina išbandyti refleksoterapinį taką Šunskuose, kurio ilgis net 88 metrų! Šis takas įrengtas pagal vokiečių filosofo, dvasininko Sebastiano Kneipo sveikatos filosofiją, kuri remiasi 5 elementų sistema: vienas iš elementų yra judėjimas, o einant pojūčių taku basomis kojomis reikia leisti savo kūnui pajusti, ką reiškia eiti skirtingais paviršiais. Tako pradžia – sintetė futbolo maniežo danga, toliau kelio viabaltica asfaltas, geležinkelio „Rail baltica“ skalda, Marijampolės miesto senasis brukas. Nuo jo nužengus basomis pėdomis keliausite įvairiais natūraliais paviršiais, beje, vienas iš tako etapų – ekstremalus ruožas – stiklo šukės.
Adresas: Šunskai, Marijampolės sav.
Basakojų takas
Poezijos parko prieigose įrengtas „Basakojų takas“ nėra tik smagus pasivaikščiojimas. Tai vokiečių dvasininko Sebastiano Kneipo sveikatingumo metodais paremtas ir sukurtas takas, kuriuo einant pėdose aktyvinami esantys taškai, gerinama kraujotaka, medžiagų apykaita, vyksta atsipalaidavimo procesas. Kartu tai puiki grūdinimosi ir koordinacijos gerinimo priemonė gryname ore.
Poezijos parko prieigos, šalia Rygiškių Jono gimnazijos stadiono
P. Butlerienės (kačių) kiemelis
Jaukiame senamiesčio kiemelyje žaismingai su vandeniu žaidžia grafienės P. Butlerienės-Ščiukaitės katės. Miestelėnai pastebėjo, kad sugalvojus norą ir paglosčius visas tris kačių skulptūras, jis tikrai išsipildo. Tiesa, sakoma, kad suvalkietiškos katės finansinių norų nepildo arba bent jau neduoda garantijos. Tačiau jeigu Jums pasiseks ir kiemelyje pamatysite gyvą katę įmanomas net ir finansinio noro išsipildymas.
Adresas: Tarp Kęstučio g. ir P. Butlerienės g., vidinis kiemas.