Ką pamatyti Panevėžyje? Svarbiausios vietos kurių nevalia neaplankyti.
Paminklas Juozui Miltiniui
100-ųjų gimimo metinių proga 2007 m. Laisvės aikštėje šalia Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro pastatyta jo įkūrėjo, miesto Garbės piliečio, legendinio lietuvių režisieriaus Juozo Miltinio skulptūra. Autorius – Regimantas Midvikis.
Laisvės a. 5, Panevėžys
Skulptūra „Don Kichotas“
2003 m. „Meno“ teatro kiemelyje, priešais Juozo Masiulio knygyną, centrinėje Vasario 16-osios gatvėje, atidengta Henriko Orakausko sukurta bronzinė legendinio ispanų literatūros herojaus skulptūra.
Vasario 16-osios g. 19, Panevėžys
„Ekrano“ marios
Sutvarkyta „Ekrano“ marių pakrantė jau tapo traukos vieta leisti laisvalaikį. Pakrantė pritaikyta šeimoms su vaikais, jaunimui, senjorams ir specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Palei marių pakrantę vingiuojantis pėsčiųjų dviračių takas apjungia sporto ir poilsio infrastruktūros elementus. Veikia vandenslidžių parkas, įrengtos pikniko ir sporto zonos, vaikų žaidimų aikštelės, lauko instrumentai ir kita poilsio infrastruktūra. Šiltuoju metų laiku yra galimybė pasigrožėti mariomis plaukiant pramoginiu laivu ar vandens dviračiu. Marių pakrantė puiki vieta leisti laisvalaikį gryname ore.
Alaus darykla „Kalnapilis“
„Kalnapilio“ alaus darykla – pati seniausia Panevėžio įmonė ir viena stambiausių alaus daryklų Lietuvoje, sėkmingai veikianti nuo 1902 m. Šią alaus daryklą įkūrė vokiečių kilmės dvarininkas Albertas Foigtas, todėl iš pradžių ji turėjo vokišką pavadinimą „Bergschlosschen“ (liet. pilaitė ant kalvos. 1935 m. ši alaus darykla tapo akcine bendrove ir buvo pavadinta lietuviškai ― „Kalnapilis“. Iki alaus daryklos įsteigimo per metus Panevėžio mieste buvo suvartojama 8 tūkstančiai kibirų degtinės už 62 tūkstančius rublių. Alaus daryklos įsteigimas turėjo sumažinti stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimą.
J. Masiulio knygynas
Panevėžio miesto centre esantis Juozo Masiulio knygynas – seniausias lietuviškas knygynas visoje Lietuvoje. Knygnešys ir knygininkas J. Masiulis priklausė Garšvių knygnešių draugijai, spaudos draudimo metais jis platino uždraustas lietuviškas knygas. Spaudos draudimą panaikinus, 1905 m. J. Masiuliui atsirado galimybė knygyną atidaryti legaliai. Tarpukariu čia buvo miesto kultūros židinys, knygyno įkūrėjas garsėjo kaip mecenatas, visuomenės veikėjas. Šiame pastate galima pamatyti prieškario metais tapytą J. Masiulio portretą bei tarpukariu knygyną puošusį Vytauto Didžiojo paveikslą, išlikusius iki šių dienų. Net ir praėjus daugiau nei šimtui metų nuo knygyno įkūrimo, dabartiniai jo savininkai – knygyno įkūrėjo palikuoniai.
Naudvario dvaras ir parkas
Kada įkurta pirmoji Naudvario rezidencija, istorinių žinių nėra. Žinoma, kad XVIII a. ji tikrai egzistavo. Stanislovas Kerbedis 1787 m. įsigijo Naudvario dvarą. 1790 m. dvarą paveldėjo jo žmona ir vaikai. XIX a. pr. Naudvaris priklausė vienam iš vaikų – Valerijonui Kerbedžiui. 1810 m. Naudvaryje gimė Stanislovas Kerbedis, vėliau tapęs žymiu inžinieriumi, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotoju. 1835 m. dvarą paveldėjo Mykolas Kerbedis. Jam valdant, XIX a. vid. Sukurtas iš esmės naujas sodybos ansamblis. Dvare veikė plytinė ir spirito varykla. Po M. Kerbedžio mirties 1893 m. Naudvaris atiteko Valerijonui Kerbedžiui. Jam mirus, nuo 1905 m. dvarą valdė našlė Gabrielė Kerbedienė, 1926 m. – Zigmas Straševičius. Prieš II pasaulinį karą dvare gyveno garsus drugelių kolekcininkas Valerijonas Straševičius (1885–1968). 1940 m. dvaras nacionalizuotas. Jame įsikūrė kolūkio centras, kontora, rūmuose veikė pradinė mokykla.
Buvusio dvaro sodybos pastatai statyti XIX a. vid., išdėstyti pagal klasicizmo ir romantizmo stilių reikalavimus. Iki šių laikų yra išlikę 8 statiniai.
Naudvario k., Panevėžio r.
55.742736, 24.104482 (WGS)
Angoros ožkos
Pažintis su angoros ožkomis: ožkų maitinimas, galimybė paglostyti ir nusifotografuoti. Pasivaikščiojimas su ožkomis Kiršino paupiu natūralioje gamtoje.
Kiršino g. 1, Mickiemė, Panevėžio r.
+370 650 56091
55.671032, 24.108966 (WGS)
LANKOMA IŠ ANKSTO SUSITARUS.
Pašilių stumbrynas
Tai viena įspūdingiausių vietų Panevėžio rajone, kur galima pamatyti didžiausius Europos gyvūnus – Lietuvos stumbrus. Dar XVI a. visoje Europoje plačiai paplitę stumbrai Lietuvoje buvo išnaikinti iki 1854 m.
Europos stumbrai įrašyti į tarptautinę „Raudonąją knygą“. Daug metų buvo manoma, kad besiplečianti žemdirbystė, medžioklė bei kiti faktoriai išnaikino stumbrus visam laikui. Tačiau jų populiacija vis didėja ir šiuo metu Pašilių miške ganosi daugiau kaip 200 laisvų stumbrų. Iš Rusijos Prioksko rezervato 1969 m. atvežti pirmieji du belovežiniai stumbrai – Motok ir Moda. 1971 m. Moda atsivedė pirmąjį stumbriuką – Girinį. Stumbryne atvestiems stumbriukams pagal tarptautinį susitarimą duodami vardai, prasidedantys skiemeniu „gi“ su tarptautiniais numeriais. Būsite maloniai nustebę pamatę, kokie stumbrai gali būti draugiški su kitais aptvare besiganančiais gyvūnais.
Petriškių k., Krekenavos sen., Panevėžio r.
+370 45 44 87 11, +370 615 17 701
panevezys@vivmu.lt, www.vivmu.lt
Švenčiuliškių kapinaitės
Švenčiuliškių kaimas garsus pokario partizanų, tremtinių, knygnešių, savanorių kapinaitėmis, kurios išsiskiria Jono Žilevičiaus ir jo bendraminčių išdėstyta girnapusių kompozicija, iš Krekenavos apylinkių surinktais koplytstulpiais, paminkliniais akmenimis. Jo pastangomis kapinaitės tapo muziejumi po atviru dangumi, kur į visumą susilieja krikščioniški ir pagoniški simboliai. Vietiniai pasakoja, kad J. Žilevičius buvo visiškai atsidavęs pokario didvyrių atminimo įamžinimui bei Krekenavos sukakčių paminėjimui (girnapusės, koplytstulpiai, paminkliniai akmenys).
Tilto g., Krekenavos mstl., Panevėžio r.
55.540114, 24.108091 (WGS)
Panevėžio kraštotyros muziejus
Vienas seniausių Lietuvos regioninių muziejų – įsteigtas 1925 m. Įsikūręs pačiame miesto centre, pasiturinčių miestiečių bajorų Moigių namuose. Veiklos pradžioje jame saugota 2000, 1939 m. – daugiau kaip 12 000, o 2019 m. sukaupta per 114 000 eksponatų. 2019 m. vykdoma dviejų pagrindinių muziejaus pastatų renovacija. Nuo 2020 m. duris atvers 5 naujos ekspozicijos, pristatančios Panevėžio regiono etnografiją, istoriją nuo pirmųjų gyventojų iki sovietinio laikotarpio žlugimo. Jūsų laukia interaktyvi gamtos ekspozicija „Gamtos medija“ su įspūdinga pasaulio vabzdžių kolekcija. Naujas Edukacinis centras pasiūlys smagias edukacines programas.
Vasario 16-osios g. 23, Panevėžys
+370 45 59 61 81