Atliepiant Druskininkų gyventojų ir svečių poreikius turėti laivuojamą Nemuno upę visoje Druskininkų savivaldybėje, Druskininkų meras ir VVKD sukirto rankomis dėl vandens kelio (17,7 km) paruošimo, pritaikymo laivybai Nemuno upės atkarpoje ties Druskininkais.
Aukštupio savivaldybių ir Vidaus vandens kelių direkcijos pasirašytas memorandumas, kuriuo šalys susitarė bendradarbiauti plėtojant vidinę ir tarptautinę laivybą, įgauna pagreitį. 2023 m. rudenį pradėti valymo darbai Nemuno aukštupyje atkarpoje ties Alytumi, o šiandien pasirašyta sutartis su Druskininkų savivaldybe dėl valymo darbų Nemune Druskininkuose. Bendra planuojamų darbų vertė – 270 848 tūkst. Eur be PVM.
„Didžiausios mūsų upės – Nemuno – atgaivinimas ir pritaikymas laivybai yra vienas iš pagrindinių mūsų prioritetų vidaus vandens transporto srityje. Dėl to itin džiugina svarbus naujas etapas, kuris pagerins ne tik laivybą Nemunu, bet ir susisiekimą Druskininkuose. Tai nuoseklus kitas žingsnis, žengtas baigus ypatingos reikšmės strateginį projektą: 200 km ilgio laivybos kelio Nemunu modernizavimą. Esami dėkingi Druskininkų ir kitoms savivaldybėms už bendrą darbą“, – teigia susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Dirbame, kad pritaikytume laivybai visą vandens kelią Nemuno aukštupyje. Šio ruožo problematika yra tokia, kad upė atskirose atkarpose ne tik sekli, bet ir akmeninga. Todėl būtina pašalinti akmenis iš vandens kelio zonos, taip pat atlikti seklumų šalinimo darbus. Pernai jau baigti valymo darbai Nemuno aukštupyje ties Birštonu ir praktiškai iš karto pradėti Alytuje, o šiemet metus pradedam sukertant rankas dėl Druskininkų ruožo pritaikymo laivybai“, – komentuoja Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Pasak jo, siekiame sukurti laivybos sąlygas šiuo metu dar neeksploatuojamuose, bet laivybai patraukliuose keliuose, kur dar niekada nebuvo vykdyti seklumų ir kitų kliūčių šalinimo darbai, tokiu būdu padidinti eksploatuojamų vandens kelių ilgį.
Valymo darbai bus vykdomi šviesiuoju paros laiku, vidaus vandens transporto priemone – savaeige žemsiurbe (žemkase) „Nemunaitis“ ir šią priemonę aptarnaujančiu laivu, į pagalbą bus pasitelktos ir kitos techninės priemonės. Darbai bus vykdomi nuo Lipliūnų (Švendubrės PKP) iki Varėnos r. savivaldybės ribos. Planuojama pradėti darbus iš karto kai tik bus pabaigti vandens kelio darbai Alytuje. Pirmu etapu darbai bus vykdomi nuo 233,3 km iki 225,0 km Druskininkuose ir antru etapu nuo 225,0 km iki 215,6 km ties Varėnos r. savivaldybės riba. Valymo darbų ruožo ilgis 17,7 km, plotis 20 m. Visą ruožą planuojama išvalyti iki 2025 m. vasaros sezono. Po darbų užbaigimo Vidaus vandens kelių direkcija įsipareigoja pradėti eksploatuoti sutvarkytą ruožą: jį ženklinti bujais, pagal poreikį atlikti pakartotinius valymo darbus, stebėti gylius, skelbti atnaujintą gylių informaciją ir kt.
„Džiaugiuosi, kad Druskininkų svajonė išsipildė – Nemuno upė bus pritaikyta pramoginei ir keleivinei laivybai. Šiandien su Vidaus vandens kelių direkcija pasirašėme sutartį, planuojama, kad darbai Druskininkų savivaldybės teritorijoje startuos jau šią vasarą. Mums, kaip kurortui, tai atvers naujas turizmo rinkas ir perspektyvas“, – sako Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.
Pagrindinis Lietuvos vandens kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda (E41) priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T. Vandens kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema. 2023 m. vasaros pabaigoje pabaigtas trejų metų trukmės projektas – modernizuotas laivybos kelias Nemunu. Šios upės 200 km ilgio ruožas nuo Kauno iki Kuršių marių tapo tinkamas keleivinei, krovininei ir pramoginei laivybai visu laivybos sezonu. Tvarkant Nemuno vagą, iš viso pastatyta ar rekonstruota 553 bunos – jų pagalba Nemuno vanduo pats valo ir tiesina vagą, taip sukurdamas didesnį gylį laivakelyje.
2024-2025 m. patvirtintas planas Nemuno aukštupio valymo darbams, įrengiant vandens kelią Alytuje, Druskininkuose, gavus finansavimą, ateityje juos sujungiant su Birštonu.
„Per dešimtmetį tikimės esmingai pratęsti Nemuno vandens kelią, pastatydami šliuzą ties hidroelektrine Kaune, – sako V. Vinokurovas. – Tai sukurtų daug ilgesnį, 500 km vandens kelią. Taip pat turime didelio potencialo Neries upę. Vilnius ir Kaunas tiesiog privalo būti sujungti vandens keliu. Vieną dieną Lietuvoje galėtume turėti iki 1000 km laivybai tinkamų vandens kelių“.