Vykdant valstybės saugomo nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objekto Pastatų komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 29871) gimnazijos pastato (unikalus kodas 10677), esančio Gimnazijos g. 3, Kauno senamiestyje, tvarkybos darbus, atidengtas ankstyviausias autentiškas dažymas ir dekoravimas, autentiški užrašai. KPD Kauno teritoriniam skyriui pareikalavus atlikti polichrominius tyrimus, paaiškėjo daug įdomių detalių iš istorinę atmintį saugančio kultūros paveldo objekto gyvenimo.
Kaune įsteigus gubernijos centrą, 1843 m. į Kauną iš Kražių buvo perkelta gimnazija, jai patvirtintas gubernijos gimnazijos statusas. 1860-1862 m. pagal Rusijos architekto Nikolajaus Čagino (1823-1909) projektą pastatyti gimnazijai skirti rūmai. N. Čaginas į Vilnių gubernijos architektu atvyko dirbti apie 1859 m.
Mokėsi daug žymių žmonių
Kauno gubernijos gimnazijoje mokėsi žymūs visuomenės ir kultūros veikėjai: matematikas, fizikas Hermanas Minkovskis (1864-1909), jo brolis fiziologas ir gydytojas Oskaras Minkovskis (1856-1931), teologas, kalbininkas Kazimieras Jaunius (1848-1908), aktorius ir režisierius Konstantinas Glinskis (1886-1938), Lietuvos diplomatas, Užsienio reikalų ministras Kazys Lozoraitis (1898-1983), Nepriklausomybės Akto signataras, Steigiamojo Seimo atstovas Kazys Bizauskas (1893-1941), kunigas, profesorius, poetas Jonas Mačiulis – Maironis (1862-1932).
Kilus Pirmajam pasauliniam karui gimnazija buvo uždaryta. Vokiečiams okupavus Kauną buvusios gimnazijos rūmai paversti vokiečių valdžios Lietuvoje buveine. Vėliau čia kurį laiką veikė Švietimo ministerija, Valstybinis viešasis knygynas, dvi privačios mokyklos – „Pavasario“ gimnazija suaugusiesiems ir Simono Daukanto mokytojų seminarija. 1920-1922 m. rūmuose veikė pirmoji Nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga – Aukštieji kursai, kurie davė pradžią 1922 m. įkurtam Lietuvos universitetui. 1920 m. kursams vadovavo fizikas, matematikas Zigmas Žemaitis (1884-1969), vėliau – pedagogas, psichologas Jonas Gudaitis – Vabalas (1881-1955).
Tapo Seimo rūmais
1920 m. gegužės mėn. į buvusios gimnazijos rūmus įsikėlė Lietuvos Respublikos Steigiamasis seimas. Šiame pastate iki 1927 m. posėdžiavo keturios Lietuvos Respublikos Seimo kadencijos: Steigiamasis Seimas, Pirmasis, Antrasis ir Trečiasis Seimai. Šiuose rūmuose Nepriklausomos Lietuvos Prezidentu 1922 m. ir 1923 m. išrinktas Aleksandras Stulginskis (1885-1969), 1926 m. – Kazys Grinius (1866-1950), 1926 m. gruodį – Antanas Smetona (1874-1944). Čia 1920 m. birželio 10 d. buvo priimta Laikinoji Valstybės Konstitucija, 1922 m. rugpjūčio 1 d. – nuolatinė Lietuvos Valstybės Konstitucija.
1924 m. Seimo rūmų pertvarkymui pakviestas architektas Vladimiras Dubeneckis (1888-1932).
Vėl atgavo gimnazijos statusą
1927 m. rugsėjo 1 d. pastate įsikūrė valstybinė „Aušros“ mergaičių gimnazija. Gimnaziją baigė archeologijos mokslų daktarė, archeomitologijos pradininkė Marija Alseikaitė – Gimbutienė (1921-1994), archeologijos mokslų daktarė Rimutė Jablonskytė – Rimantienė (g. 1920 m.), aktorės Monika Mironaitė (1913-2000), Ona Knapkytė – Juknevičienė (1919-2008) ir daugelis kitų.
1940 m. dalis „Aušros“ gimnazijos mergaičių perkelta į Kauno 1-ąją vidurinę mokyklą. Buvusi gimnazija pavadinama Kauno 2-ąja vidurine mokykla. 1989 m. mokyklai suteiktas Maironio vardas. 2010 m. ji tapo Kauno Maironio universitetine gimnazija.
Vertingi autentiški užrašai
2019 m. atliekant Gimanzijos pastato rytinio fasado tvarkybos darbus, II-III a. tarpaukštyje atidengtas autentiškas gubernijos laikotarpio užrašas „ГИМНАЗИЯ“, kurį Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba pripažino objekto vertingąja savybe.
2020 m. tvarkybos darbų metu Gimnazijos pastato pagrindinėje laiptinėje atsidengė dažytų sienų dekoro elementai. KPD Kauno teritorinis skyrius pareikalavo atlikti polichrominius tyrimus. Šių tyrimų parengtoje ataskaitoje konstatuojama, kad Gimnazijos pastato II aukšto salės ir laiptinės patalpose išliko trijų laikotarpių – carinio, tarpukario ir sovietinio – dažymo sluoksniai, užfiksuoti užrašai vokiškais rašmenimis bei autentiško panelio dažymo ir ornamentinio dekoro fragmentai. Polichrominių tyrimų, atliktų atestuotos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistės Verutės Trečiokienės išvadose nurodoma, kad carinės Rusijos imperijos laikotarpiu pirminis autentiškas dažymas buvo šviesios melsvos spalvos. Salės patalpa dažyta aliejinių dažų paneliu su klijine pigmentine juostele. Laiptinės patalpa dažyta puošniu klijinių dažų paneliu, dekoruotu plačia juosta ir stilizuotu augaliniu ornamentu. Dažymas polichromiškas, ornamentas trafaretinis. Šis dažymas vertingas kaip carinio laikotarpio mokslo patalpų dažymo pavyzdys.
Tarpukario laikotarpyje fiksuotas ryškiausias dažymas – rudos spalvos panelis su juoda juostele. Dažyta aliejiniais dažais. Turi pažintinę reikšmę, kaip to laikotarpio mokymo įstaigų dažymas. Sovietinio laikotarpio panelių dažymas utilitarus, be juostelių ar kito dekorto, dažyta aliejiniais dažais. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba sienų dekoro elementus pripažino objekto vertingąja savybe.
Gimnazijos pastato tvarkybos darbų metu atidengti sienų dekoro elementai ir užrašai restauruojami, konservuojami. Pastatas, turintis architektūrinio, dailės, istorinio ir memorialinio pobūdžio vertingąsias savybes, išlieka ypatingai svarbiu kultūros paveldo objektu, reikšmingu visos Lietuvos istorijai.
Kultūros paveldo departamento informacija ir nuotraukos