Kuršiai – baltų tauta, kuri nuo VII a. iki XVII a. pirmos pusės gyveno dabartinės Latvijos bei Lietuvos vakaruose, prie Baltijos jūros. Šie žmonės buvo karingo charakterio, vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, amatais. Vis dėlto, reikia pripažinti, jog pagrindinis vaizdinys, kuris iškyla, išgirdus kuršių vardą, – tai laivyba, vandens keliai. Ir tai tikrai pagrįsta, mat kuršiai, kaip ir prūsų sembai, buvo ypač sumanūs ir drąsūs jūrininkai, puikūs žvejai.
Dabartinės Klaipėdos kraštas, buvusios kuršių žemės, pasižymi įdomių lankytinų objektų gausa. Šį kartą norime papasakoti apie Dreverną ir šio kaimelio apylinkes. Tad kviečiame į įspūdingą kelionę kuršių vandens takais.
Dreverna: istorinė praeitis ir šiuolaikiškas gyvenimo būdas
Kelionę kuršių vandens takais siūlome pradėti nuo Drevernos. Tai – senas žvejų kaimas, kuris yra įsikūręs Kuršių marių pakrantėje, šalia Drevernos upės žiočių. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Dreverna paminėta dar 1253 m. Žinoma, kad čia beveik 300 metų veikė didelis žuvies turgus – Strykis, sutraukdavęs galybę žvejų ir pirklių. Jei būtų įmanoma nukeliauti laiku į tuometinį kaimą, apsvaigintų žuvies kvapas ir didžiulis žmonių kiekis.
Šiandien Dreverna gali pasigirti puikia istorinės praeities ir šiuolaikiško gyvenimo būdo sinteze. Norintiems patirti kelionę laiku, rekomenduojame apsilankyti atstatytoje XX a. garsaus Kuršmarių laivų statytojo Jono Gižo etnografinėje sodyboje. Čia pamatysite ekspoziciją „Laivadirbio skrynią atvėrus“, kurioje siūloma susipažinti su krašto laivadirbystės ir žvejų tradicijomis, nuspalvinti ryškiausią ir analogų pasaulyje neturintį simbolį – Drevernos vėtrungę. Sodyboje taip pat organizuojama ir edukacinė programa „Žuvies kelias“. Tai – kulinarinis kruizas po Kuršių marias su senovinių kuršių laivu. Vaišės, edukacija, Pamario krašto tradicijos, o taip pat išskleistos burės ir marių vėjas – unikali patirtis.
Jau užsiminėme, jog Drevernoje netrūksta ir šiuolaikiniam žmogui artimo gyvenimo ritmo. Čia įsikūręs modernus mažųjų laivų uostas, kuriame teikiama plati paslaugų įvairovė: nuo kempingo ar modulinių kambarių, iki europietiškos virtuvės restorano, pramoginių laivų, SPA paslaugų, kaitavimo mokyklos ir pan. Tad jei visada svajojote išmokti valdyti jėgos aitvarą ar tiesiog norite pasiilsėti ant Kuršių marių kranto, Dreverna – puikus pasirinkimas.
Beje, jei viešėsite Drevernoje, nepamirškite užlipti į čia esantį apžvalgos bokštą, kurio aukštis – 15 m. Atsiveriantys vaizdai – atimantys žadą: Kuršių marių nacionalinis parkas, Naglių gamtinis rezervatas, Drevernos apylinkės, aplink plaukiojantys laiveliai bei dešimtys vandens aitvarų – liksite sužavėti.
Vilhelmo kanalas ir istorinis šliuzas
Palei Dreverną nutiestas Vilhelmo kanalas – dar vienas įdomus objektas, kurį verta pamatysi savo akimis. Kanalo statybos vyko 1863–1873 metais, jis pavadintas Prūsijos karaliaus Fridricho Vilhelmo I garbei. Kokiu tikslu statytas šis kanalas? Norėta apsaugoti laivus ir plukdomus sielius nuo pavojingų audrų, kurios kildavo Kuršių mariose.
Įdomu tai, kad Vilhelmo kanalą kasė vietos gyventojai, tačiau paskutiniais metais, siekiant paspartinti kasimo darbus, buvo atsiųsti prancūzų karo belaisviai. Kanalo ilgis – 25–27 km, plotis 28–30 m, o vidutinis gylys – 1,7 m. Šiandien Vilhelmo kanalas – sparčiai populiarėjanti vandens turizmo trasa ir pramoginės žvejybos vieta.
Jei lankysitės Vilhelmo kanale, nepamirškite nuvykti (ar nuplaukti) į jo pradžią, mat čia pamatysite unikalų istorinį objektą Lankupių šliuzą. Įdomu tai, jog šis šliuzas – vienintelis Lietuvoje, kuris paskelbtas technikos paminklu. Jo paskirtis buvo išlyginti didelius vandens lygio skirtumus per Minijos potvynius, o perkelti juo laivą trukdavo maždaug 45 min. Lankupių šliužas iki šiol kartais naudojamas pagal paskirtį.
Lankupių kabamasis tiltas
Visai netoli Lankupių šliuzo yra dar vienas įdomus lankytinas objektas – Lankupių kabamasis tiltas. Jis, per Minijos upę, jungia Klaipėdos ir Šilutės rajonus. Kuo gi šis tiltas ypatingas? Ogi tuo, jog jis 2017 m. įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą. Pasirodo, jog Lankupių kabamasis tiltas – ilgiausias tokio tipo tiltas visoje šalyje. Jo ilgis – net 130 m, o plotis – 1,4 m. Metalinis, lentomis dengtas tiltas pritraukia vis daugiau lankytojų. Jei viešėsite šiame Lietuvos kampelyje, nepamirškite užsukti ir jūs.
Partnerių turinys