Ignalinoje jautriai ir viltingai paminėta Baltijos kelio diena, prisimenant 1989 metų rugpjūčio 23-ąją, nepaprastą Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių vienybe, meile, begaliniu laisvės troškimu paženklintą širdžių kelią, gyvąja grandine per tris šalis nusidriekusį 670 km. Tame kelyje stovėjo ir šimtai ignaliniečių. Šiandien tai dar gyva, dar prisimenama ir tarsi iš naujo įprasminama.
Ignalinoje, prie Kryžiaus tremtiniams ir paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę buvo padėtos gėlės, uždegtos atminimo žvakelės, nusifotografuota. Nuo stalinizmo represijų nukentėjusiųjų, per visus nelaisvės metus žuvusių žmonių atminimas pagerbtas tylos minute. Vėliau žmonės rinkosi prie Kultūros centro, kur ekrane keičiantis istorinėms Baltijos kelio ir jo jubiliejų minėjimo nuotraukoms, buvo kalbama apie praeities gedulą ir šiandienos laisvę, apie buvusį ir dabar pasaulyje matomą blogio siautėjimą, apie viltį ir džiaugsmą, vienybę ir stiprybę.
Mintimis dalijosi ir gražių palinkėjimų ignaliniečiams, tremtiniams ir jų šeimoms išsakė Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, Seimo narys Gintautas Kindurys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ignalinos skyriaus pirmininkas Vytautas Gimžauskas. Neišvengta ir Ukrainos temos. Apie gyvenimą karo niokojamoje šalyje pasakojo kraštietis Aleksejus Žaltkovskis. Didžiasalio vokalinis trio ,,Vėtrungė“ dovanojo jausmingų patriotinių dainų. Ir liaudies, ir žinomų kompozitorių, ir pačios vadovės Valentinos Sinkevič sukurtų, širdį paliečiančių, dvasią gaivinančių. Matas Kovalevskis skaitė ištraukas iš Loretos Jastramskienės knygos ,,Visada, tėve, bus Amerika”. Knygoje aprašoma 1941-ųjų birželio 14-osios juodoji trėmimų naktis, skaudūs patyrimai ir didelė viltis, kad baisius dalykus išgyvenančiam vaikui ir jo mamai pavyks išlikti, kada nors susitikti į Ameriką pasitraukusį tėvą.
Meras Laimutis Ragaišis sakė norėjęs į renginį pakviesti kuo daugiau tremtį išgyvenusių žmonių. Kartu su Vytautu Gimžausku jiems parengė dovanėles, kurias įteikti padėjo į renginį garbius gyventojus atvežę seniūnai. ,,Jūsų gyvenimai liudija, kiek brangi ir kaip sunkiai iškovojama laisvė. Tai yra priesakas mums, kad negalime pamiršti ir tautos istorijos, ir jūsų gyvenimų. Norėtųsi kad jaunimas išgirstų ir suprastų tą tiesą…”,– kalbėjo meras. V. Gimžauskas sakė, kad iš maždaug 300 Ignalinos rajone gyvenusių tremtinių liko apie 80. Gyvosios atminties, tautos istorijos liudytojų mažėja, tačiau yra jų vaikai, anūkai, kurie toliau saugos tiesos ir vilties žodžius. Šie metai, kaip pastebėta, yra paskelbti ir Tremtinių ir politinių kalinių metais, todėl labai prasminga kalbėti apie jų gyvenimus. ,,Gyvenkime bendrystėje. Neieškokime priešų tarp savų. Būkime pasirengę suremti pečius dėl laisvės. Tegul Baltijos kelias plevena mūsų širdyse…”,– kvietė V. Gimžauskas.
Visiems taikaus ir ramaus dangaus linkėjęs Seimo narys Gintautas Kindurys sakė, kad Baltijos kelias šiandien, Ukrainos karo kontekste, vertinamas dar labiau. Tai, ką padarė trys tautos, visiems laikams įėjo į pasaulio istoriją ir tapo neišdildomu laisvės siekio bei vienybės pavyzdžiu.
Savo jausmais ir išgyvenimais dalijosi kraštietis Aleksejus Žaltkovskis, šiuo metu gyvenantis Ukrainoje, Lvivo mieste. Jis pasakojo ir apie netoli jo namų krentančias, sienas siaubingai drebinančias raketas, ir apie čia pat skvere gražiai žydinčias olandų dovanotas tulpes, kurios net ir tokiu metu guodžia, suteikia vilties ir tikėjimo. ,,Tai, kas vyksta, įsimins kelioms kartoms, jas paveiks. Šalyje stiprus gedulas ir dar stipresnis bendrumo jausmas. Jis jaučiamas visur. Karas bus ilgas, bet visi mano draugai ukrainiečiai turi nusipirkę gero šampano butelius pergalei švęsti…”,– pasakojo Aleksandras.
Išklausius kalbų ir vėl skambėjo nuostabūs ,,Vėtrungės” moterų balsai. Gintarės Jautakaitės ,,Viešpaties lelija” skirta Ignalinos kraštui, baltų lelijų ir ežerų žemei. O koncertas baigtas visiems kartu susikibus už rankų dainuojant ,,Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos…” su linkėjimais būti stipriais ir tvirtais kaip ąžuolai, kad jokios vėtros mūsų šaknų neišjudintų…
Lina Kovalevskienė
