Religinis turizmas kasmet tampa populiaresnis, daugiau susilaukiame turistų dėmesio tokioms vietoms kaip bažnyčios, koplyčios, šventųjų žmonių paminklai ir t.t. Kaišiadorių rajonas, esantis Lietuvos viduryje, tarp Vilniaus ir Kauno, patogi vieta sustoti ir pasimėgauti unikaliomis šio rajono vietomis.
Šiai dienai ribojimai yra atlaisvinami ir lauke esančius objektus kelioms šeimoms galima lankyti, tad labai norime rekomenduoti atvykti į Guronis, kur susitinka senoji lietuvių religija pagonybė ir krikščionybė.
Atrodo niekuo neišsiskiriantis kaimelis Kaišiadorių rajone. Bet… Atvykę į kardinolo Vincento Sladkevčiaus tėviškę atrasite ramybės oazę. Čia galėsite pasivaikščioti Rožinio slėpinių parke, kuriame yra 5 koplytėlės su freskomis, vaizduojančiomis scenas iš Biblijos bei Lietuvos katalikų gyvenimo istorinius įvykius, Švč. Mergelės Marijos statulą, koplyčią. Dar nepriėjus prie šių koplytėlių, kairėje pusėje pamatysite namus. Tai – rekolekcijų namai, rožinių kolekcija. Koordinatės – 54.840729, 24.566447. Netoliese jų – du pagoniškieji alkakalniai – Kiškių bažnyčia ir Zvaninyčia.
Kalbant apie šią vietą reikėtų kiek papasakoti ir apie patį kardinolą V. Sladkevičių. 2020 m. rugpjūčio 10 d. suėjo lygiai šimtas metų, kai V. Sladkevičius gimė Guronyse, Kaišiadorių rajone. Jis buvo jauniausias vaikas šeimoje, neteko tėvo būdamas devynerių. Mokėsi Žaslių pradinėje mokykloje, nuo 1932 m. Kaišiadorių gimnazijoje, bet paskui perėjo į katalikišką gimnaziją Kaišiadoryse. 1934 m. įstojo į Kauno jėzuitų gimnaziją. Ją baigęs 1939 m. pradėjo mokytis Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Kunigu įšventintas 1944 metų kovo 25 dieną. Pirmąsias šv. Mišias – primicijas aukojo Žaslių parapijos bažnyčioje 1944 metų balandžio 10 dieną. Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis konsekravo Vincentą Sladkevičių vyskupu 1957 metų gruodžio 25 dieną Birštono klebonijoje. Vyskupo pareigų sovietų valdžia eiti neleido. 1959 m. ištremtas į Nemunėlio Radviliškį (Biržų r.), kur išgyveno iki 1976 m. 1975 m. davė amžinuosius įžadus marijonų kongregacijoje. Nuo 1976 m. iki 1982 m. civilinės valdžios perkeltas gyveno Pabiržėje. 1988–1993 m. buvo Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas. 1988 m. liepos 28 d. popiežiaus šv. Jono Pauliaus II pakeltas Šventosios Romos bažnyčios kardinolu. Kardinolas Sladkevičius buvo labai paprastas, kuklus, šventos dvasios kunigas ir atrodė, kad nebus jam lengva prisiderinti prie aukšto kardinolo posto ir garbės. 1989 m. Vincentas Sladkevičius paskirtas Kauno arkivyskupu. 1996 metais, laikydamasis bažnytinės teisės nuostatų, atsistatydino iš Kauno arkivyskupo pareigų ir nuo to laiko gyveno Kaune kaip emeritas. Mirė 2000 m. gegužės 28 d. Palaidotas Kauno arkikatedroje bazilikoje. „Dangaus negalime pradėti nuo dangaus. Mes turime jį pradėti žemėje. Ko žemėje nepradėsi, to danguje neturėsi“ – sakydavo kardinolas Vincentas Sladkevičius. Antrojo Lietuvos kardinolo šūkis „Padaryk mane gerumo ženklu“ atspindi jo ilgą ir prasmingą gyvenimą. Ne veltui 2021 metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė kardinolo Vincento Sladkevičiaus metais.
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.