Jėgą galima demonstruoti ne tik kumščiais, bet ir miesto panoramoje. Geriausias pavyzdys – tai Gedimino pilies bokšto vėliava. Ji visiems aiškiai signalizuoja, kam priklauso Vilnius – Lietuvos sostinė.
Tradicija kabinti vėliavą Gedimino pilies bokšte kaip galios simbolį prasideda 1858 metais, kai Rusijos imperatorius pritarė Vilniaus generalgubernatoriaus Vladimiro Nazimovo siūlymui Vilniaus tvirtovės vėliavą perkelti nuo Plikojo (Trijų Kryžių) kalno ant Gedimino pilies bokšto.
Archyvuose yra išlikęs 1863 metų brėžinys, vaizduojantis bokštą su Rusijos imperijos vėliava. Vis dėlto XIX – XX a. pradžios fotografijose nei Vilniaus tvirtovės, nei Rusijos imperijos vėliavos ant bokšto nesimato. Greičiausiai, jos ten visai nebuvo arba ji būdavo iškeliama tik labai retomis progomis.
Kaizerinės okupacijos metais (1914-1918) Gedimino bokšte vėliava pradeda plevėsuoti nuolat. Deja, tai buvo Antrojo Reicho vėliava.
Lietuvos Tarybai patvirtinus trispalvę, Gedimino bokšte ją norėta iškelti 1918 m. gegužę, tačiau kaizerinė valdžia leido ją kabinti tik žemiau kaizerinės Vokietijos vėliavos. Toks pasiūlymas lietuvių netenkino.
Pasitraukus vokiečiams, 1919 m. sausio 1 d. trispalvę iškėlė 10 Lietuvos savanorių. Tai pirmas kartas, kai trispalvė suplevėsavo Gedimino pilies bokšte. Dėl šios priežasties kiekvienais metais sausio 1 d. minime ne tik pirmąją naujųjų metų dieną, bet ir Lietuvos valstybinės vėliavos dieną.
Deja, jau 1919 m. sausio 6 d. bolševikai nuplėšė geltoną ir žalią spalvą ir paliko plevėsuoti tik raudoną vėliavos juostą. 1919 m. balandžio mėn. bokšte savo vėliavą iškėlė lenkai, 1920 m. liepos mėn. vėl grįžo raudona bolševikų vėliavą, o 1920 m. liepos viduryje kelioms dienoms spėta iškelti trispalvę, bet netrukus vėl buvo grąžinta raudona vėliava.
1920 m. rugpjūčio 29 d., 10 val. ryto, pagerbiant su 101 salve trispalvė trečią kartą pakelta Gedimino bokšte. Deja, tų pačių metų spaly ją pakeitė L. Želigovskio Vidurinės Lietuvos vėliava su lenkiškuoju Ereliu ir lietuviškuoju Vyčiu.
Gedimino pilies bokšte, t.y. Vilniaus Aukštutinės pilies vakariniame gynybiniame bokšte, plevėsavo Trečiojo Reicho, Sovietų Sąjungos, tarybinės Lietuvos vėliavos.
Šie istoriniai įvykiai mums aiškiai signalizuoja, kad šiandien svarbiausia, jog Gedimino pilies bokšte vėl plevėsuoja trispalvė, kuri mums kiekvienam aiškiai primena, kad už Vilniaus ir Lietuvos ateitį atsakingi ne kas nors kitas – bet mes patys.
Parengtą pagal Rasos Antanavičiūtės disertaciją „Politinės galios simboliai Vilniaus viešojoje erdvėje 1895-1953 metais“ (2015, Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas).
Vilniaus pilių rezervato informacija